Tačiau šiandien tokių darbuotojų trūksta. Dabar lietuviai ūkininkai viltingai žvelgia į lenkus, kurie gali atvežti ukrainiečių darbininkų – tiesiogiai samdyti šiuos žmones per daug sudėtinga.

Iki šiol jie sėkmingai surinkdavo tokius darbuotojus klausimą - dažnas aplinkinėse gyvenvietėse tiesiog žinojo, kad sezono metu dideliame sodo ūkyje galima uždirbti neblogai.

Žmonių trūksta

Šiandien ūkininkai taip pat renka žmones, tačiau minios norinčių darbuotis prie kombainų ir fermų nesirikiuoja.

Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas sako, jog visi darbuotojai nori uždirbti daugiau, tačiau pirmiausia reikia žiūrėti, ką jis moka. Būna, kad nieko nemoka, bet žino, kiek nori gauti.

Sako, išmoksiu, čia ne mokykla, mes savo ūkyje viską daromės savo jėgomis ir kvalifikuotus darbus ir nekvalifikuotus. Daugelis ūkininkų stengiasi savo jėgom. Ar kvalifikuoti ar nekvalifikuoti darbuotojai dabar brangūs. Nuo jo atlyginimo turi dar 42 proc. sumokėti mokesčių valstybei, tai žiaurūs pinigai. Nebenorime samdyti, patys ir kombainus vairuojame, patys grūdus vežame su traktoriais. Jeigu nemoka mokesčių politiką sutvarkyti, tegu bedarbiai toliau sėdi, tegul jiems moka pašalpas, bet mes jų nesamdysime. Mūsų produkcija per 6 metus atpigo vidutiniškai 36 proc., o per paskutinius 3 metus dar 30 proc. negauna pelno, nes užpernai buvo tvanas, o pernai ir šiemet sausros.“, – dėlioja J. Talmantas.

Jonas Talmantas

Ūkininkų sąjungos pirmininkas tikina, kad anksčiau mažiau patys dirbo, dabar ūkininkai stengiasi kuo daugiau darbų nuveikti, nes neturi už ką mokėti tokias algas su tokiais mokesčiais. Jo paties ūkyje tik pavasarį akmenims rinkti su paslaugos kvitais žmones samdo. Jie nori už dieną gauti 35-40 eurų, plius mokesčiais, plius – pamaitinti juos reikia.

Vidas Puskunigis, ūkininkas iš Kazlų Rūdos pritaria kolegai:

„Padėtis beviltiška, kaimuose dirbti niekas nenori. Jei nori gauti vidutinį atlyginimą, ūkininkai nepajėgūs tokių algų mokėti. Kaimai tušti, jaunimas dirbti nenori, o senimas išsivažinėjo. Daugelis ūkininkų negali dirbti vien dėl darbo jėgos stygiaus.

Atlyginimai turi reikšmės tam. Tie patys ukrainiečiai už minimumą dirbti nesiruošia, jie reikalauja solidaus atlyginimo – sutinka dirbti jei gaus ne mažiau 1000 eurų į rankas. Bet su tokiomis klimatinėmis sąlygom, su gamtiniais nukrypimai sudėtinga ūkininkams išgyventi. Šeimos ūkiai dar gali išgyventi, nes jie turi savo žmonių. Bet kam reikia samdytis, tiems didžiulės problemos. Sezoniniams darbams sunku rasti žmonių.

Mes mokame už surinktas uogas, kainos įvairios, už stambesnes uogas mažiau mokame, daugiau – už smulkesnes. Kaina kinta. Reikia žiūrėti lanksčiai, reikia pastoviai derėtis. Žmonės nori užsidirbti, tai turime suprasti.“

Jo paties ūkyje per dieną per piką uogų skynėjai uždirba apie 30 eurų.

Savų trūksta

Ūkininkai su viltimi žvalgosi į Lenkiją – ten veikiančios tarpininkų įmonės siūlo atvežti ukrainiečių darbuotojų.

„Su ukrainiečiais žemės ūkyje vyksta dar tik pirmieji pabandymai, jau pernai ūkininkai juos po truputį darbino. Faktas, kad savų žmonių trūksta.

Su vaisiais yra paprasčiau, ten, reikalui esant, galima palaukti 1 - 2 dienas ir taip išlyginti darbo procesą. Ypatingai vargsta uogininkai, jas reikia skinti kas 2 - 3 diena, tam vienu metu reikia daug žmonių. Jei jų nebus, derlius iš karto suges. Kasmet ta problema didėja. Žmonės ieško kur geriau, o ūkininkams, jei mokės daug, krenta pelningumas. Tai ir balansuoja kaip gali“, - sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Darius Kviklys.

Šiuos specialisto teiginius patvirtina ir patys ūkininkai. Šiaulių rajone ūkininkaujantis Dainius Serva tikina, kad jei tik įdarbinimo procedūros būtų paprastesnės ukrainiečius samdytų nedvejodamas.

Kodėl mes galime būti prieš? Taip, kaip mūsiškiai dirba Anglijoje ar kitur, jau ir dabar ukrainiečių Lietuvoje nemažai, statybų, transporto sektoriuose. Mūsų atlyginimų jie nesibaido. Laukiame, kad kuo greičiau leistų jiems normaliai įsidarbinti, nes Europoje visai kitaip. Turbūt valdžiai atrodo, kad kad geriau iš užsienio uogas į Lietuvą vežtų, nei savas daugiau užsiauginti“, – esama padėtimi piktinosi D. Serva.


Ukrainiečiai nėra pigi darbo jėga

Apie ukrainiečių sezoniniuose darbuose vis daugiau išgirsta ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas. Pasak vyro, įdarbinimo agentūros pačios skambina ir siūlo ukrainiečių paslaugas 1 - 2 mėnesiui. Tiesa, kartu su tokiais darbuotojais atsiranda ir papildomų kaštų, kai kuriuos ukrainiečius reikia apgyvendinti, todėl smulkūs ūkiai vis dar dairosi į vietinius bedarbius.

„Didesnės įmonės privalo tokias galimybes jiems suteikti, nes žmonių trūkumas tikrai yra. Tai neišvengiama, ukrainiečių kasmet atvyksta vis daugiau. Bet vėlgi, rinka yra bendra, todėl jie žiūri ir į Lenkiją, ir dar toliau į Vakarus“, – tikina V. Buivydas.

D. Kviklys teigia, kad net ir supaprastinus ukrainiečių įdarbinimo sąlygas, Lietuvos ūkininkai neturėtų lengviau atsikvėpti. Bet kokiu atveju, darbo jėga pigesnė nebus.

„Apmokėjimas jiems yra toks pats kaip ir lietuviams, kartais net ir daugiau mokama. Ukrainiečiai turi pasirinkimo galimybę, jie gali važiuoti į Lenkiją, nors net jei ten ir mažesnis kalbos barjeras, jie jau veržiasi labiau į vakarus. Tiesa sakant, jau ir dabar lenkai skundžiasi, kad ukrainiečiai masiškai vyksta į Vokietiją, nes ten žemės ūkyje mokama dar daugiau. Neturėsime ir tų ukrainiečių arba turėsime mokėti vokiškas algas“, – prognozuoja D. Kviklys.

Foto: Shutterstock


Darbuotojų vis dėlto yra, bet jie brangūs

Tam pritaria ir V. Buivydas, vyras tikina, kad Lietuvos ūkininkai turi prisitaikyti prie bendros rinkos, nes darbuotojų trūksta visais laikais.

„Šiuo metu didesnių atlyginimų ūkininkai mokėti negali, tada atsiranda problema, kad nėra darbuotojų. Iš tiesų, jų yra, bet jie brangesni nei anksčiau. Nepamirškime, kad kitose ES valstybėse darbo jėga dar brangesnė. Pagal statistiką, Lietuvoje ūkininkaujančių amžiaus vidurkis yra solidus: 40 proc. ūkininkų yra virš 60 metų, dar tiek pat procentų - nuo 40 iki 60 metų. Taigi, 80 proc. ūkininkų nuo 40 metų ir vyresni. Tai reiškia, kad šiek tiek vadyboje ir pagal technologijas galime būti atsilikę. Turime atnaujinti kaimą, atvesti jaunesnių išsilavinusių ūkininkų. To trūksta.

Yra tų darbuotojų, bet mes turime mokėti didesnius atlyginimus. Ūkininkai sakys, kad tai be galo sunku, bet supraskime, kad Europoje atlyginimai dar didesni“, – darbuotojų trūkumo priežastis reziumuoja V. Buivydas.

Siūlo imti Lenkijos pavyzdį

Kokia turėtų būti Lietuvos žemės ūkio kryptis, kuri spręstų ne tik darbuotojų trūkumo problemas, V. Buivydas pateikia Lenkijos pavyzdį. Šioje šalyje labai stiprus smulkus ir vidutinis ūkis. Lenkai aktyviai dirba su kultūromis, kurios sukuria ypatingai didelę vertę iš mažo ploto – uogininkystė, sodininkystė.

„Lietuviai, priešingai, labiau orientuojasi, tuo pačiu skiria virš 50 proc. ES lėšų investicijų į grūdininkystės ūkius. Mano asmenine nuomone, tai yra neteisinga kryptis. Grūdininkai užima didelius plotus, vyksta kaimų nykimas, nėra darbo vietų. Kaimuose veikia stambūs ūkiai ir mažai skatinami smulkieji, bet didelę vertę galintys sukurti ūkiai. Tiesa, paskutinių programų priemonės rodo suaktyvėjimą ir sąlygas, skirtas tokių ūkių, sukuriančių didesnę pridėtinę vertę iš hektaro, atėjimui. Uogininkystė tikrai generuoja iki 10 kartų didesnes pajamas iš ha. Tai natūraliai sukuria darbo vietas. Tada ūkininkai galės ir daugiau mokėti. Būtent tokiais ūkiais galima išlaikyti gyvybingą kaimą“, - tikina V. Buivydas.

Praturtėti nepavyks

Šiuo metu pagalbiniai sezoniniai darbininkai gali uždirbti minimalų Lietuvoje nustatytą atlyginimą, o toliau, pagal atsakomybes ir pareigas tas atlyginimas gali kilti iki tūkstančio ir daugiau. Kai ūkininkams trūksta darbuotojų, jie atlygį kelia. Darbymečių kvalifikuoti darbuotojai gali uždirbti ir kelis tūkstančius eurų, pavyzdžiui, kombainų vairuotojai.

Tačiau aukštos kvalifikacijos žmonės, kuriems mokamas vidutinis ir aukštesnis atlyginimas daugiau išimtis nei taisyklė.

DELFI kiek anksčiau rašė, kiek realiai ūkininkai siūlo padieniams darbininkams.

Bendra tendencija – už dieną siūloma 20 – 40 eurų. Apie legalumą ir mokesčius nutylima. Tačiau tai nebūtinai visiškai neteisėta. Ūkininkai žmones nenuolatiniam darbui gali įdarbinti palengvinta tvarka pagal paslaugų kvitus.

Stambesni ūkiai, nenorintys bėdų su valdiškais namais, taip ir elgiasi. Nors kai kurie gyvulininkystės ūkiuose nuolatiniams darbuotojams siūlo ir po 800 eurų, tačiau vidutiniškai norima mokėti kur kas mažiau. Tiesą sakant, ir darbuotojų lūkesčiai kur kas mažesni nei didmiesčiuose.

„Na nežinau kur pas mus moka 600-800 eurų už 8-10 val. darbo dieną. Negirdėjau. Bet va, kad melžia beveik 100 karvių už 300 eurų per mėnesį be išeiginių tai žinau. O moteriškė sako: ką darysi. Jei nedirbsiu – nė tų negausiu. Paprašius pakelti algą atsakė, kad nepakeičiamų nėra –nenori, nedirbk. Aš, jei už normalią darbo dieną gaučiau 600, eičiau mielu noru, – apie lūkesčius feisbuke rašo viena moteris ir tęsia mintį – dar, beje, „dadėsiu", samdo ūkininkas vyruką, rytas – vakaras duoda alaus, cigarečių. Na, pameta kelis eurus, kad duonos nusipirktų. Ir jis suinteresuotas eiti ten, nes jam tai patogu – nereikia sukt galvos kur išgert.“Šaltuoju sezonu mokam 600 eurų, šiltuoju pridedam už viršvalandžius ir savaitgalius (jei prireikia). Turim vieną darbuotoją ir drebam, kad tik nepabėgtų, nes kitiems tokia alga mizeris ir nenori už tiek dirbti.“

Kitas žemdirbys irgi atšauna tiems, kurie piktinasi, kad algos labai mažos: „Na mieli komentatoriai, mokam tikrai nuo 700 ir daugiau į rankas. Viskas „baltai“, jokių vokelių ir norinčių gerai dirbti nesulaukiam. Taip, antstoliniai, geriantys, bėgantys nuo kitų problemų tikrai lenda, bet tokių mums nereikia.“

„Už 600 tikrai dirbčiau 8 valandas per dieną“, – prisipažįsta komentatorė, – dirbau kaime ir ilgai. Tokios algos nesu gavus. Teko važiuoti svetur uždarbiaut. Gaučiau 600 eurų, tikrai dirbčiau ir gyvenčiau namuose. Dabar moka po 400-450 eurų į darbą važiuoji automobilis, kuras, remontas. Dar mokesčius susimoki ir nieko nebelieka.“

„Daržai. 30 eurų per dieną (pas mus darbo diena 8 val). Superinį darbuotoją įdarbinčiau nuolatiniam darbui“, – gundo ūkininkas. Kitas potencialus samdytojas rašo apie savo nesėkmę darbo rinkoje ir motyvacinius priedus: „Mokėti galiu žmogui po 20 eurų per dieną. Kas mėnesį reiktų po 13-15 dienų – 300 eurų už 2 savaites. Grynais. Nuo 9 iki 18 su valandos pertrauka. Jei gerai dirba – vaišinu pietumis ar alučiu. Tik pagalbiniai darbai. sunkaus fizinio nėra, darbas su pertraukomis. Pagalba mažo ūkio tvarkyme, krūmynų valymas, žolės pjovimas, malkų skaldymas, namo remontas. Nunešti/atnešti ir pan. Bet reikalauju kokybės. Bent minimalios. NIEKAS NENORI!“

Ne ką linksmiau ir jo kolegoms: „Mes esam Kauno raj. Auginame braškes, mokame 0,5 euro už surinktą kilogramą. Ir, patikėkit, nėra nieko kas ateitų dirbt. Nes visiems geriau gauti pašalpas nei eiti dirbti.“