Deja, kai kurie jų nevengia piktnaudžiauti chemikalais siekdami išspausti kuo didesnį pelną ir negalvodami apie žmonių sveikatą.
Purškia ir prieš pat derliaus nuėmimą
Ūkininkams plačiai žinoma praktika herbicidais nupurkšti javų, rapsų, ankštinių ir kitų kultūrų laukus prieš pat derliaus nuėmimą. Tam naudojami glifosato pagrindu sukurti chemikalai, o vienas geriausiai žinomų – labai plačiai naudojamas raundapas. Žemdirbiai net yra sugalvoję šiam veiksmui naujadarą – raundapuoti laukus. Šią praktiką taikantys žemdirbiai laukuose purškia herbicidus ne tik piktžolėms naikinti. Nupurškus jais javų varpos, žirnių ankštys ar rapsų sėklos vienodai subręsta, taip pat išgarinama drėgmė. Ir nesvarbu, kad iš taip apdoroto derliaus po to kepama juoda duona ar baltas batonas, ruošiami dribsniai vaikų pusryčiams ar spaudžiamas aliejus.
Vieša paslaptis
Buvusi Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus pirmininkė Skaidrutė Žuvelaitienė neslepia, kad tokia praktika yra seniai žinoma vieša paslaptis. Ypač tarp žemdirbių. Jai antrina ir dabartinis skyriaus pirmininkas Rimas Gunevičius, kelių šimtų hektarų ūkį valdantis rajono Tarybos narys, ir ūkininkai Albinas Gruzdžiūnas bei Genutė Mosteikienė.
Raundapą naudoja dažnas ūkininkas. Tiesa, tuo tikrai nėra giriamasi ir beveik nė vienas nedrįsta prisipažinti, kad tai daro. O ypač klausiami, ar kada nors susimąsto, ką pateikia ant mūsų stalo. Lietuvos ūkininkų sąjungos Radviliškio skyriui vadovaujantis ir 300 ha šeimos ūkyje dirbantis žemdirbystės mokslų daktaro laipsnį turintis Ignas Hofmanas taip pat patvirtino, kad ir kaimyninis Raseinių rajonas – ne išimtis visos Lietuvos kontekste.
Naudojimas teisėtas
Jaunas Radviliškio rajono ūkininkas I. Hofmanas ypač priešiškai žiūri į kolegas, purškiančius raundapą ant augalų, kurie tiesiogiai susiję su maistu. Jis nepateisina godumo apimtų ūkininkų, kurie bet kokiomis priemonėmis stengiasi didinti pelną negalvodami apie rytojaus pasekmes. Jo nuomone, iš dalies būtų galima pateisinti purškiančius rapsų, iš kurių produkcijos bus gaminamas dyzelinas, laukus. Arba kviečių laukus, kai iš grūdų varomas techninis spiritas.
Ar tikrai verta be saiko naudoti glifosato pagrindu sukurtą chemikalą negalvojant apie rytojų? S. Žuvelaitienė sako, kad dalis ūkininkų taip darys ir šiemet, nes jau 2017 m. jiems buvo sunkūs. Šiųmetis derlius, pasak moters, kol kas yra gražus ir turėtų būti neblogas, bet dar nežinia, kokie orai laukia liepos pabaigoje ir rugpjūtį. Tiesa, herbicido naudojimas javapjūtę paankstina keliomis savaitėmis, o kai kur kombainai šiemet išriedėjo į laukus dar prieš Jonines. Toks ankstyvas derliaus kūlimas nemažai daliai žmonių sukėlė nuostabą, kadangi daugelis nežino, kur gali būti šuo pakastas. Tiksliau sakant, kad laukai galbūt buvo nupurkšti.
Taisyklių laikosi ne visi
Dalis kalbintų ūkininkų teigė, kad nesilaikyti augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklių gali tik kvailumo apimtas žemdirbys. „Yra nustatytos normos, yra terminai, kada paskui galima kulti“, – sakė R. Gunevičius. Visi kaip vienas tvirtino, kad nupurškus būtina išlaukti ne mažiau dešimt ar keturiolika dienų ir tik vėliau nuimti derlių. Tai laikotarpis, per kurį glifosatas, pagrindinė raundapo ir kitų 26 Lietuvoje registruotų profesionaliam naudojimui skirtų herbicidų veiklioji medžiaga, suskyla į kitus junginius. Esą, tada jie tampa nebepavojingi žmonių ir kitų gyvūnų organizmams.
Tačiau Nevyriausybinių organizacijų (NVO) požiūris yra kitoks: jų lieka javuose ir kitose kultūrose. Per grūdus šio chemikalo likučiai patenka į organizmus. Taip pat ir į žmogaus. Tad būtina griežtesnė kontrolė, teigia NVO atstovai. Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos, atsakinga už minėtų chemikalų naudojimo taisyklių kontrolę, patvirtina, kad pažeidimų atvejų nėra mažai.
Skundai dažnai pagrįsti
Savaitraštį „Alio, Raseiniai“ VAT specialistai informavo, kad nuo 2016 m. Tarnyba pradėjo stebėti pasėlius, kurie prieš derliaus nuėmimą gali būti nupurkšti raundapu ar kitais chemikalais, turinčiais glifosato. 2017 m. tarnybos specialistai 93 kartus vyko nagrinėti įvairių pranešimų, skundų ir kitos informacijos, iš jų net 65 atvejais buvo nustatyti augalų apsaugos produktų naudojimo pažeidimai. Pernai iš 97 net 78 atvejais nustatyta, kad chemikalai buvo naudojami netinkamai.
Per pirmąjį 2019 m. pusmetį pagrįstų skundų procentas gerokai sumažėjo – iš 73 skundų tik 25 kartus pasitvirtino informacija apie herbicidų ar kitų chemikalų naudojimo taisyklių pažeidimus. Per trejus metus tarnyba nustatė 89 atvejus, kai pasėlių laukai buvo nupurkšti glifosato turinčiais herbicidais, ir iš jų vos keturis kartus derlius buvo nukultas neišlaukus minimalaus dienų skaičiaus.
Gresia baudos
Žemdirbiams už netinkamą chemikalų naudojimą tarnybos specialistai surašo protokolus ir skiria baudas. Jei pasėliai nukuliami neišlaukus nustatyto minimalaus laikotarpio, tarnyba apie tai informuoja Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Bet didžiausia bausmė yra dažniausiai nematoma – visuomenės narių sveikata dėl didesnio pelno. To neslepia ir kalbinti ūkininkai, jie sutinka, kad kartais kolegos ne visai pagal paskirtį naudoja raundapą ir kitus chemikalus, nors tai yra ir papildomos išlaidos. Kaip didesnio rizikingumo lygio VAT įvardija daugiau nei 300 ha dirbamos žemės plotus turinčius ūkio subjektus, įskaitant ir ūkininkus, turinčius šiltnamius, uogynus ar medelynus.
VMVT atlieka pesticidų kontrolę
VAT specialistai tikrina laukuose augančias kultūras, o patikrą dėl glifosato atlieka VMVT. Maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė nurodo, kad 2005 m. vasario 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 396/2005 nustatytas didžiausias pesticido glifosato leistinas kiekis rapsuose, rugiuose ir kviečiuose yra 10 miligramų viename kilograme, miežiuose ir avižose – 20 mg/kg, o ankštinėse daržovėse, sorose ir grikiuose vos 0,1 mg/kg. Pagal VMVT direktoriaus patvirtintą planą yra tikrinami grūdų supirkėjai, perdirbėjai, gamintojai, mažmeninės prekybos įmonės ir kiti subjektai.
2017 m. VMVT tikrino 57 grūdų ir jų produktų mėginius. Glifosato leistiną normą viršijantys rodikliai buvo nustatyti grikių kruopose – abiem atvejais produkcija užauginta Lietuvoje. 2018 m. iš 42 mėginių tik viename grikių mėginyje nustatyta viršyta leistina glifosato norma, o grikių siunta buvo importuota iš Rusijos, rašoma šios tarnybos atsiųstame atsakyme.
Ar saugi ateitis?
Dabar skamba kaip netikęs anekdotas, bet prieš pusę amžiaus kai kur kaimuose alų pardavinėjantys „biznieriai“ pirkėjams leisdavo patiems įsidėti vabzdžių naikinimui skirtų DDT miltelių, kad pastiprintų alų. Kai kurie keturiasdešimtmečiai ir vyresni žmonės puikiai atsimena, kad sovietinės Lietuvos žemės ūkyje chemikalais buvo švaistomasi į kairę ir dešinę. Tais laikais praktiškai nebuvo jokios kontrolės.
Net atsiranda prielaidų, kad požeminiame vandenyje randamas pavojingas arsenas yra būtent netinkamai laikytų chemikalų pasekmė. Suprantama, dabartinė kontrolė gerokai didesnė. Be to, ir visuomenė supratingesnė. Pernai Europos Parlamentas priėmė sprendimą, kad po kelerių metų pereinamojo laikotarpio bus visiškai uždraustas glifosato naudojimas.
Dažnai milžiniška ir milijardines pajamas turinti chemijos pramonė teigia, kad nėra jokio tiesioginio ryšio tarp glifosato ir vėžinių susirgimų, bet JAV gyvenančio 46 metų Dewayne Jonhsono istorija patvirtino, kad ryšys gali būti. Visą gyvenimą mokyklos darbininku dirbęs D.Jonhsonas, susirgęs vėžiu, prisiteisė 286 milijonų dolerių kompensaciją iš chemikalą „Roundup“ gaminančios Monsanto bendrovės. Tai netiesiogiai parodo, kad piktžolėms naikinti skirtas chemikalas nėra visiškai nekaltas.
