Taigi derlius, nors ir prastokas, tačiau daugelyje ūkių kol kas geresnis nei galėjo būti pagal blogiausias prognozes, geresnis, nei buvo prieš metus ar dvejus. Žinoma, galutinius rezultatus suskaičiuosime rudenį, kai grūdai bus sandėliuose arba jau parduoti.
Panevėžys
Nedidelė mūsų šalis, tačiau gamtinės sąlygos, darančios didelę įtaką žemdirbių derliui, labai skirtingos. Neretai net vienoje seniūnijoje ūkininkaujančiųjų rezultatai – kaip diena ir naktis. Štai LR ŽŪR savivaldos organizatorė Panevėžio rajone Danguolė Kuzmienė sakė, kad antradienis šio krašto ūkininkams yra atokvėpio diena – išvakarėse nušniokštė itin stiprus lietus.
„Panevėžio krašto ūkininkai jau baigia kulti žieminius rapsus. Pailsės šiandien ir per savaitę daugelis gal net užbaigs. Kai kuriuose ūkiuose rapsų derlius tikrai neblogas – siekia 3,5 t/ha. Kuliame ir žieminius kviečius. Sausra išdžiovino apie 30 proc. derliaus. Prastesnė ir kokybė“, – pasakojo D. Kuzmienė.
Pabandėme pasverti derlių pagal seniūnijas, tačiau nepavyko.
„Pavyzdžiui, grūdai santykinai gerai byra Karsakiškio seniūnijoje ūkininkaujančiam Antanui Jackevičiui, o štai kitam šios seniūnijos ūkininkui šie metai tikrai prasti. Kokios priežastys? Seniūnija ta pati, tačiau žemė kitokia“, – sakė D. Kuzmienė.
Ar ūkininkai draudžia pasėlius? Draudimu naudojasi absoliuti mažuma. Yra ir tokių, kurie draudė pasėlius, bet nusivylė. Ko trūksta? Draudėjų lankstumo.
Alytus
Antradienį dzūkai buvo laukuose. Štai ir 300 ha ūkį Ryliškių k. Raitininkų sen. (Alytaus r.) valdantis ūkininkas Modestas Baranauskas telefoną buvo palikęs namuose. Tačiau apie javapjūtę ne mažiau mums papasakojo tris namo kampus laikanti ūkininko žmona Vilma Baranauskienė.
„Sausra mus nuskriaudė, bet džiaugiamės, kad nors šiek tiek mažiau nuskriaudė nei pernai, kai žirnių nukūlėme tiek, kiek pasėjome. Šįmet žirnių turėtume gauti 1,5 t/ha. Žieminių rapsų derlius siekia iki 2 t/ha. Šiandien vyras kulia rugius, kol kas – apie 3 t/ha, tačiau dar laukia prastesnių žemių ir kalvotas plotas, taigi derlius gali sumažėti iki 2,5 t/ha“, – pasakojo Vilma.
Draudėjų pasiūlymai dzūkų dar neįtikino.
„Mielai draustume pasėlius, bet skaičiavimai rodo, kad dar negalime, draudimo sąlygos mums netinka“, – sakė V. Baranauskienė.
Taigi dzūkams nelengva ūkininkauti, tačiau būta ir geresnių metų. Pavyzdžiui, 2010 – aisiais Baranauskai kūlė net 3,5 t/ha rapsų. Taigi rezervai dar neišsemti.
Pasvalys
Kitokios nuotaikos vyrauja geromis žemėmis garsėjančiame Pasvalio rajone. Štai ūkininkė Laura Masilionytė sakė, kad dėl žieminių rapsų derliaus negalėtų skųstis.
„Mes kuliame apie 3 t/ha, tačiau yra ūkių, kurie pasiekia 4 t/ha. Be to, šįmet buvo mažiau išlaidų pasėlių apsaugai nuo kenkėjų – vabalų vystymosi metu buvo šaltoka, tačiau pastebėjome, kad dėl klimato atšilimo mus pasiekia nauji kenkėjai, kurie iki šiol buvo paplitę pietinėje Europos dalyje. Dėl šios problemos jau tarėmės su konsultantais, tai – iššūkis 2020 – aisiais“, – pasakojo L. Masilionytė.
Ūkininkė tikisi vidutinio kviečių derliaus. Jis galėtų būti ir geresnis, jeigu nebūtų „išdegusių“ plotų.
L. Masilionytė atidžiai stebi draudėjų pasiūlymus: „Matome progresą – draudimo sąlygos vis lankstesnės, tačiau dar ne tokios, kokios mums būtų priimtinos“.
Joniškis
Kaimyniniame Joniškyje ūkininkaujantį LR ŽŪR savivaldos organizatorių Justiną Laduką šiandien užtikome laukuose. Pasvalyje ir Panevėžyje dar drėgna, o Joniškyje – kaip tik.
„Žieminiai rapsai jau nukulti. Byrėjo vidutiniškai 4 t/ha. Šįmet tai – geras derlius. Tačiau jis neužaugo savaime – padėjome gerą pagrindą rudenį, t.y. ankstyva sėja, tinkamos ir laiku trąšos, augimo reguliatoriai, gerai paruošta dirva. Kas to nepadarė, užaugino prastesnį derlių“, – sakė J.Ladukas.
Artimiausiu laiku pradėsime imtis kviečius. Kaip jie atrodo?
„Tikimės 7-8 t/ha. Derlius pakankamai geras, nes palankiais metais kuldavome 10 t/ha. Laukia ir 70 ha pupų. Šįmet ūkyje įgyvendiname LR ŽŪR projektą – sėjai atrinkome tik itin kokybišką ir sveiką sėklą. Pirmieji įspūdžiai geri, tikimės ir geresnio derlius“, – sakė J.Ladukas.
Šalčininkai
Šalčininkų rajone ūkininkaujantis Kamal Zulfijev sakė, kad jau akivaizdu, kad dėl sausros labiau nei kitos kultūros nukentėjo žieminiai miežiai.
„Geraisiais metais gauname iki 5 t/ha, o šįmet, kol kas – tik 2 t/ha. Dabar kuliame rugius. Pirmieji įspūdžiai, kad derlius bus 30-40 proc. prastesnis“, – sakė K.Zulfijev.
Pasak ūkininko, vasarinių kultūrų derlius, tikėtina, bus 60-70 proc. mažesnis nei derlingais metais.
Šalčininkų krašte kombainai išvažiavo ir į vasarinių kultūrų laukus – pradeda kulti vasarines avižas.
Pasėlių draudimo paslaugomis K.Zulfijev naudojasi ir nesigaili, tačiau apgailestauja, kad šįmet nespėjo pasėlių apdrausti dėl sausros.
„Pavasarį dar norėjome drausti pasėlius, bet draudėjai jau atsisakė, esą jau būta sausros požymių“, – prisiminė ūkininkas.
K.Zulfijevas kritikuoja savo kolegas ūkininkus, kad šie neįvertina rizikos. „Jeigu žemės ūkis yra tavo pagrindinis užsiėmimas, tai, mano nuomone, turi įvertinti veiklos riziką. Štai draudžiame namus, o juk verslas yra brangesnis. Kodėl ūkininkai nesidraudžia? Yra kelios priežastys. Pirmoji – ūkininkų mentaliteto reikalas. Tačiau jis keičiasi. Kita problema, kad yra tik vienas draudėjas, taigi nėra konkurencijos“, – aiškina K.Zulfijev.
