Po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarta (už 83, prieš 6, susilaikė 4). Jis bus priimamas kitoje sesijoje.

Teisės akte numatoma, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha.

Kaip rašo ELTA, Miškų įstatymo pakeitimo projektas parengtas, siekiant išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios intensyvaus miškininkavimo tikslais, ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams.

Seimo nariai nevieningi

Seimo nario Simono Gentvilo prašymu buvo mėginama padaryta pertrauką iki kito posėdžio, tačiau šiam prašymui nepritarta.

Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas pristatė Seimo kaimo reikalų komiteto išvadą, kuria pritarta šiam teisės aktui.

Parlamentaras Viktoras Rinkevičius, sakė, kad Seimo nariai prisiekė saugoti Lietuvos žemės vientisumą ir meluoja tie, kurie tikino, kad tik Lietuva riboja žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigijimą. Realiai ribojimai yra daugumoje ES šalių. Politikas sakė, kad mūsų kaimynai latviai padarė klaidą, žemę leido pirkti laisvai ir dabar supirkta dešimtys tūkstančių hektarų. O 1500 hektarų miško pakankamai didelis plotas, kad šeima galėtų ūkininkauti ir iš to gyventi. Jis siūlė pritarti šiam projektui.

Simonas Gentvilas teigė, kad šis projektas sulaukė neigiamų išvadų iš Vyriausybės, Specialiųjų tyrimo tarnybos, Konkurencijos tarybos ir prognozuojama, kad šį teisės aktą europinės institucijos pareikalaus taisyti. Jis sakė, kad negalima lyginti su Latvija, nes miškai buvo koncentruoti, kai ten buvo prekiaujama restitucijos išvadomis ir miškas buvo kilnojamas turtas. S. Gentvilas sakė, kad ES neegzistuoja plotinis ribojimas, tik draudžiama užimti didesnę nei nustatyta rinkos dalį. Jis siūlėatmesti šį projektą.

Kitas Seimo narys Andriejus Stančikas replikavo, kad jau dabar ribodami žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą stabdome ir investicijas. Juk užsieniečiai galėtų atvežti savo techniką, žmones ir efektyviai apdirbti šiuos plotus. Tačiau neaišku kas po to liks mūsų tautai. Šiandien miško savininkų apie 250 tūkst. Klausimas kodėl šiandien miško savininkai išparduoda žemę – tiesiog jam šiandien turėti šį turtą nenaudinga. Negalima statyti nedidelio namo, poilsio namo, pirties. Tada miško savininko turtas bus kitos paskirties ir jis bus prižiūrimas.

„Siūlau susimąstyti ir pritarti šitam įstatymui. 1500 ha galbūt nėra racionalus ir turėtų būti didesnis, tačiau miško plotą, kurį galima įsigyti, reikia riboti. Kalbant apie Latviją, tai jos teritoriją įsigijo ir valdo užsieniečiai“, – dėliojo A. Stančikas.

Kęstutis Masiulis sakė, kad jei žemės ūkyje galima ūkininkauti turint 3 hektarus, tai miškuose 1500 hektarų tai yra minimali riba, nuo kurios ūkis bus rentabilus, o mažų miško savininkų kiekį reikia mažinti.

„Ikea“
Miškas būtų parduodamas tik su leidimais

Teisės akte numatoma, kad asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių.

Kaip rašo ELTA, Miškų įstatymo pakeitimo projektas parengtas, siekiant išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios intensyvaus miškininkavimo tikslais, ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams.

Miškų įstatymo pataisas teikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai K. Mažeika, Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas.

Politikai susirūpinimą reiškia dėl užsienio investuotojų plečiamų miško valdų Lietuvoje.

ELTA primena, kad dar pernai birželio pabaigoje Seimas pradėjo svarstyti tuomečio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K. Mažeikos pristatytas Miškų įstatymo pataisas.

Pernai lapkritį pranešta, kad Švedijos baldų gamybos kompanija „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašė „Verslo žinios“.

Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško.

Ekspertai prieš

Šį teisės aktą kritiškai įvertino ekspertai.

Karolina Mickutė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė atsiųstame pranešime rašė, kad siūlomas 1500 ha ribojimas, tačiau koks šio ribojimo poreikis ir poveikis – neaišku. Nuo platesnių diskusijų yra meistriškai išsisukinėjama. Nė neklausiama, ar tokie ribojimai išvis būtų prasmingi.

Specialistų vertinimu, dėl medžių augimo ciklo miškų ūkiui reikia didelių plotų: norint kasmet surinkti vieno hektaro medienos reikalinga turėti 100 ha įvairaus amžiaus miškų, o norint pasiekti, kad medienos perdirbimo įmonė veiktų pelningai, reikia per 10 tūkst. ha miško. Medienos perdirbimo įmonėms, kurios planuoja vystydamos savo verslą įsigyti miško plotus, verslo plėtros galimybė būtų tiesiog užkirsta.

Be to, papildomi reguliavimai nėra reikalingi. Jau dabar pagal teisės aktų reikalavimus miško savininkai negali beatodairiškai iškirsti savo valdomo miško, taip pat jie turi pareigą mišką atsodinti, taigi, peršasi mintis, kad valstybė tiesiog nesugeba užtikrinti jau esamų įstatymų taikymo. Lietuvoje yra apie 250 tūkst. privačių miškų savininkų. Vidutiniškai vienam savininkui priklauso 3,4 ha miško, taigi 1500 ha riba liestų mažą rinkos dalį. Įsivaizduokime, jei analogiški apribojimai būtų taikomi kitose srityse – kaip absurdiškai atrodytų, jei, pavyzdžiui, būtų numatyta pervežimo įmonei teisė turėti ne daugiau kaip 40 vilkikų.

Šiam teisės aktui prieštaravo ir Dr. Algis Gaižutis Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas: privačių subjektų galimybė pasiekti bent kiek reikšmingesnę masto ekonomiją bus ribojama įstatymu. Apribojus miškų paskirties žemės valdymą iki 1500 ha, didžiausio rinkoje veikiančio miško savininko valdomas miško paskirties žemės plotas galėtų sudaryti tik 0,13 proc. to, ką valdo VMU.

Nepaisant kritikos, Seimas po svarstymo pritarė projektui, vadinasi, liko tik paskutinis žingsnis - priėmimas.

Kaip kilo tokios iniciatyvos?

Pagrindinės priežastys yra trys. Pirma, opozicija prieš keletą metų prispaudė į Seimą išrinktuosius didžiuosius žemvaldžius, kad jei naudojasi teisinėmis spragomis ir apeidami įstatymais nustatytus apribojimus maksimaliam galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės plotui, vietoje nustatytų maksimaliai galimų 500 ha valdo dešimtimis tūkstančių skaičiuojamus plotus, kasmet gauna už valdomus hektarus milijonais skaičiuojamas ES paramos žemės ūkiui išmokas.

Tad pastarieji ieškojo temos, kur nukreipti nuo savęs nemalonų žiniasklaidos bei visuomenės dėmesį. Antra, spaudoje pasirodžiusi informacija apie užsienio kapitalo įmonių grupių (daugiausiai- skandinavų) jau įsigytus Lietuvoje bendro 15-20 tūkst. ha miškų plotus, atnaujino po anksčiau inicijuoto vadinamojo „žemės referendumo“ pritilusias patriotines kalbas apie „išparduodamą Lietuvą“, nuosavybės koncentraciją kelių užsienio koncernų rankose. Ir trečia, labai palankiai idėją eliminuoti iš miško žemės rinkos finansiškai pajėgesnius pirkėjus sutiko į miško žemės rinką įsisukę vietiniai nekilnojamo turto prekeiviai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)