Viena iš tokių sričių – vadinamos traškiosios salotos. Iki šiol joms auginti mūsų klimatas tiko ir mes įsitvirtinome nišoje – jas galėjome tiekti, kai šios salotos dėl karščio buvo neauginamos Pietų Europos šalyse. Mums tai reiškia, kad žemės ūkyje negalėsime sukurti didelės pridėtinės vertės ir tūkstančių darbo vietų.
„Mūsų daržovininkai per keliolika metų pasiekė aukštą technologinį lygmenį ir Europoje mes augindami traškias salotas jau galėjome konkuruoti su ispanais. Jie pas mus žvalgosi šių salotų, nes jų reikia atskiriems patiekalų receptams. Mes galėjome būti stiprūs šiame segmente kaip ir augindami burokėlius. Tačiau laikosi 30 laipsnių ir aukštesnė temperatūra, o tai augalams kenkia“, – apie globalius pokyčius pasakoja Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė.
Matomi Europoje
Ji sako, kad šiemet lietuviai patyrė dvigubą smūgį – dėl šalnų ir sausros pagrindinis derlius gali būti vėliau nei įprastai. Ankstyvąsias bulves ir salotas mes imame maždaug savaite vėliau. Jei sausra nusiaubs ne tik mus, tai kainos bus pakankamai aukštos.
Z. Cironkienė įvardina, kad Lietuvoje bent trys salotų ūkiai jau buvo matomi Europoje. Tačiau jei orai toliau šiltės, mes negalėsime užtikrinti stabilaus tiekimo, nes jas galėsime auginti tik su pertrūkiais ir šios rūšies salotų gali tekti atsisakyti.
Klimato kaita gali paliesti netgi tokias tradicines kultūras, kaip bulvės, kurioms aukštos temperatūros taip pat kenkia.
„Jei trisdešimt ir daugiau laipsnių temperatūra taps nuolatine, kai kurių pozicijų, pavyzdžiui, romaninių ar „Iceberg“ salotų auginimo teks atsisakyti. Tiesiog jos sušus. Italijoje, Ispanijoje šios daržovės taip pat neauginamos, Pietų šalys jas vežasi iš Skandinavijos, Vokietijos. Ten galėjome konkuruoti. Tai didžiulė pramonė“, – pasakoja Vaidas Nagrockis, vienas didžiausių mūsų salotų augintojų.
Jis sako, kad Vokietijoje yra bent trys ūkiai, kuriuose dirba virš 1000 žmonių. Skandinavijoje ūkis, su kuriuo bendradarbiauja ir lietuviai, dirba 1200 žmonių, salotos auginamos virš 1000 hektarų. Palyginimui, lietuvis daržoves augina 46 hektaruose, įdarbinęs virš 50 žmonių.
„Skandinavijos ūkis iš daržovių atliekų, likusių po fasavimo, gamina biodujas ir šildo 7 tūkst. gyventojų miestelį. Jie kitų ūkininkų net nelaiko konkurentais, konkuruoja su atskiromis valstybėmis“, – aiškina V. Nagrockis ir prisipažįsta, kad prieš 7 metus pradėjęs vystyti ūkį jau suteikė darbo dešimtims žmonių, o rinką Lietuvoje atsikovojo iš Lenkijos augintojų.
Mūsų klimatas tinkamas ir galime rasti savo nišą bei konkuruoti su didžiaisiais.
Milžiniškos investicijos
Tačiau ši sritis tokia, kad ten negalima mestis stačia galva, nes reikalingos didžiulės investicijos.
„Pirmiausia reikia užtikrintos rinkos. Be to, salotų ir panašių žolių auginimas bei eksperimentai labai brangūs. Pavyzdžiui, reikia pirkti sėklą ir auginti daigus, arba pirkti daigus. Vien salotų hektaro pasodinimas didmenos kainomis apie 4 tūkstančiai eurų. Po to derlių reikia nuimti ir sufasuoti bei nuvežti prekybininkams. Ūkininkavimo viename hektare savikaina dešimtys tūkstančių eurų“, – kodėl tokiomis nišinėmis daržovėmis kaip rūgštynės neskuba užsiimti smulkūs ūkiai aiškina V. Nagreckis. Be to, žolių specifika ta, kad jos greitai auga ir jos nepadėsi, kaip bulvės, ar morkos, laikyti sandėlyje. Turi iš karto realizuoti.
Be to, jei augina tik hektarą ar du, realizacijai lieka tik turgus, nors parduoti įmanoma. Pats ūkininkas pernai augino 17 salotų pozicijų, dabar liko 9. Prekybos tinklai prašo naujų augalų, eksperimentuoti. Tačiau jei nėra pardavimų, jų neperka. O vienas toks eksperimentas kainuoja mažiausiai 10–12 tūkstančių eurų.
Be technologijų praranda derlių
Kalbant apie visą sektorių, aišku, kad daržovių augintojai, kurie neturi technologijų, bus priversti trauktis. Jie tiesiog nesuvaldys klimatinių rizikų ir patirs milžiniškus nuostolius.
„Mūsų ūkininkai šiemet, neturėdami laistymo prarado gana didelį derliaus kiekį. Kai kurie morkų ir kopūstų prarado dešimtis hektarų. Problema ir kita – jei trūksta resursų geriau aukoti dalį derliaus, kad tinkamai užaugintum likusį, nors laistymas niekada neatstoja vandens iš dangaus“, – aiškina Z. Cironkienė.
Tai, ko pasiekė mūsų ūkiai, tai daugybės metų įdirbis ir patirtis.
„Ūkiai stengiasi prisitaikyti prie sausros, tačiau paramos skyrimo struktūra, kad mes negauname papildomų balų ir konkuruoti su kitomis sritimis negalime. Neatsižvelgiama, kad į daržininkystę eina palyginti nedaug ūkių ir jie profesionalūs. Paramos negauna maždaug pusė projektų“, – pasakoja Zofija Cironkienė, pastebinti, kad jei ūkiai neturi saugyklų ir nėra pilno metinio ciklo, kai derlių gali tiekti ištisus metus, tai skaudžiai atsiliepia tiek ūkiams, tiek vartotojams.
Kai tik sandėliuose baigiasi lietuviškos daržovės, jos iš karto brangsta.
Tūkstančiai eurų hektarui
Kalbant apie sausros pasekmes, tai drėkinimo sistemos pakankamai brangios. Optimaliausias ir tuo pačiu brangiausias tai lašelinis laistymas, kai laukuose prie kiekvieno augalo nuvedamas vamzdelis. Pavyzdžiui, vien profesionali apsauga nuo šalnų 5 tūkst. eurų hektaras. Smulkieji ūkiai tokių investicijų nepakelia ir traukiasi.
„Be tokios apsaugos, pavyzdžiui, šiemet nebuvo galima išauginti ankstyvųjų bulvių. Kai šaltis siekė 6–7 laipsnių, nuo šalčio agroplėvelė, kuria dengė mėgėjai, derliaus neapsaugojo“, – pasakoja Z. Cironkienė.
Ekspertė pabrėžia, kad kai kurios technologijos mažiems ūkiams tiesiog neatsipirks. Pavyzdžiui, šokinis salotų atvėsinimas, leidžiantis derlių išlaikyti keletą savaičių. Šios sistemos kaina prasideda nuo 100 tūkstančių eurų. Be jos dirbti eksportui ar su prekybos tinklais neįmanoma. Be to, reikalingos saugyklos, prekinis paruošimas.
„Mažus ir vidutinius išgelbėtų kooperacija. Saugyklas turi turėti visi augintojai. Derlių, jei kalbėsime apie tradicines daržoves, kiekvienas saugo pas save ir rūšiuoja. Paskui jis turėtų būti atvežtas į pakavimo stotį, iš kurios keliautų į prekybos centrus“, – pasakoja Z. Cironkienė.
Kita svarbi kooperatyvo funkcija būtų galima kooperuotis perkant dalį žemės dirbimo technikos ir ja dalinantis. Laistymo įrangą žmogus privalo turėti savo.
