Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad aiškiai mato, jog visoje ES blogiausia padėtis Lietuvoje ir Latvijoje. Kitos šalys sugebėjo prognozuoti klimato kaitą ir rado priemonių prie jos taikytis.
„Danijoje, Suomijoje, Lenkijoje padėtis kur kas geresnė nei pernai. Blogai tik pas mus ir Latvijoje. Mes tiesiog pradėjome nevaldomai naudoti žemę ir nuo to dabar kenčiame. Mes tiksliai nežinome kiek ir kodėl kertame mišką, kiek auginame grūdų ir kiek sekiname dirvą“, – kas vyksta Europoje dėlioja A. Svitojus.
ŽŪR pirmininkas sako, kad dalis mūsų bėdų tai pasekmė to, kaip mes eksploatuojame savo žemę. Mūsų bėda, kad mes galvojame tik apie ekonomiką, bet atmetame socialinius aspektus. Pavyzdžiui, nors išvežame 90 proc. užaugintų javų, vardan jų aukojame dirvožemį.
„Pienas Lietuvoje pinga, nors ES jo kainos jau seniai stabilios. Pas mus nenormalūs procesai vyksta ne tik gamtoje, bet ir ekonomikoje. Mes neturime kompleksinio požiūrio, kaip vystyti valstybę. Pavyzdžiui, danai paruošę strategiją, kaip kovoti su klimato kaita iki 2050 m. Mes viso žemės ūkio vystymo strategiją turime tik iki 2030 m. ir dabar ypatingai intensyviai auginame javus ir negalvojame, kas bus ateityje. Dar 5–10 metų ir tai, ką turime prarasime, žemės ūkio, kokį turime dabar, neliks“, – analizuoja A. Svitojus.
Jis pateikia ir pavyzdžius, kaip tvarkosi kiti. Pavyzdžiui, vengrai gauna už javų hektarą 500–700 eurų išmokas, tačiau tai nėra pinigai gamybai skatinti. Javų plotuose ten paliktos plačios apsauginės juostos drugeliams ir fazanams, apie kurias pas mus niekas net nesvajoja. Privaloma auginti bent 8 kultūras, kad dėl sėjomainos būtų saugoma dirva.
„Mes turime žiūrėti ir stengtis savo žemės ūkį subalansuoti ne tik ekonomiškai, bet ir ekologiškai ir socialinėje erdvėje. Jei to nebus, per kelis metus sunaikinsime dirvas ir turėsime tuščius kaimus. Dabar mes tiesiog kuriame savo modelius ir nežiūrime į kitus, nesekame gerais pavyzdžiais. Taip ir išeina, kad visur aplinkui padėtis geresnė, o mes prarandame derlių ir, nors siaučia sausra, toliau investuojame pinigus į melioraciją, kad dirvose liktų kuo mažiau vandens“, – paprastai pasakoja ŽŪR pirmininkas.
