Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovės Sonatos Kisielienės teigimu, nežinoma, kokių galimybių kompensuoti ūkininkų nuostolius turi valstybė. Tačiau optimizmo maža prisiminus, kad pernai dėl sausros šalies augalininkystės sektorius patyrė apie 62 mln. eurų, o gyvulininkystės – iki 30 mln. eurų nuostolių, bet Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kompensacijoms skyrė tik 8,5 mln. eurų.

Apie tai buvo kalbama ŽŪR tarybos posėdyje, kur išklausytos visų sektorių atstovų nuomonės. Žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas pažadėjo, kad dalyvaujantiems ES paramos projektuose bus daromos išimtys – netaikomos sankcijos, kai dalyviai neįvykdys įsipareigojimų dėl sausros bei šalnų.

„Kreipsimės į Europos Komisiją. Pasitelksime svarius argumentus dėl sausros. Imamės iniciatyvos, kad Aplinkos ministerija peržiūrėtų sausros vertinimo metodiką. Informavome savivaldybes, kad būtų registruojami duomenys apie sausros bei šalnų atvejus“, – sakė viceministras.

ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žostautienė pranešė ir apie ketinamus taikyti naujus kriterijus tiek nustatant sausros, tiek šalnų atvejus. Jos teigimu, nebūtina siekti, kad būtų paskelbta stichinė padėtis dėl šalnos ar sausros. Užtenka turėti patikimus hidrometeorologijos tarnybų duomenis apie vadinamuosius taškinius šalnų atvejus, ir tai leis ministerijai imtis priemonių“.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas siūlė Žemės ūkio ministerijai pasinaudoti Vokietijos patirtimi dėl nuostolių skaičiavimo metodikos.

Lietuvos pramoninių uogynų asociacijos vadovo Adolfo Jasinevičiaus nuomone, reikėtų pakeisti atvejų apie šalnas informavimo ir dokumentų Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) pateikimo terminus.

„Šiuo metu tai atlikti reikia per 10 dienų, ne visi suspėjo. Kita vertus, Hidrometeorologijos tarnyba turi visus duomenis, taigi ar reikia to reikalauti iš ūkininkų?“, - retoriškai klausė jis.
Kolegai pritarė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis.

„Mano žiniomis, savivaldybės, deja, vengia to imtis. Būtų neteisinga užkrauti tokiu darbu ūkininkus“.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis priminė, kad nuostolių patyrė ir užsiimantys gyvulininkyste.

„Reikėtų padaryti išimtį – paankstinti natūrinių pievų šienavimą, kad būtų galima pasigaminti pašaro“. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė siūlė įsipareigojimus paramos projektuose dalyvaujantiems sodininkams atidėti porai metų, bet sulaukė oficialių asmenų patikinimo, jog tai padaryti bus sudėtinga.

LR ŽŪR tarybos narių ir svečių diskusija baigėsi nutarimu, kuriame raginami nuo sausros ir šalnų nukentėjusius ūkininkus nedelsiant kreiptis į savivaldybių žemės ūkio skyrius. Fiksuoti įvykius, informuoti NMA, bankus, sutartinius partnerius bei kreditorius apie kilusią grėsmę dėl įsipareigojimų vykdymo. Taip pat kreiptasi į ŽŪM dėl paramos nukentėjusiems ir dėl nuostolių nustatymo metodikos parengimo, - teigiama ŽŪR pranešime.