Balandžio mėnesį daugelį nustebino kone vasariška šiluma, o netrukus viskas apsivertė aukštyn kojomis – gegužės pradžioje naktimis įsivyravo minusinė temperatūra.

Po šio šalčio smūgio pasigirdo kalbos, kad lietuviško derliaus praktiškai nebus, o tas, kurį pavyks išauginti, bus rekordiškai brangus.

Tačiau profesionalai kalba, kad ne viskas taip vienareikšmiška ir šie metai parodė augintojų profesionalumą. Apsisaugoti buvo galima ne tik naudojant specialias technologijas, bet ir teisingai parenkant sodo vietą, kad jis nepatektų į vadinamąsias šalčio duobes. Kur tokios yra specialistas gali nesunkiai nustatyti.

Šalnos neįprastu laiku

Klimatologų duomenimis, gegužės pradžioje šalčio liežuvis įsiveržė į visą Europą, ypač centrinę jos dalį. Dominavo arktinis žemyninis oras, kuris buvo šaltas ir sausas, kritulių nedaug. Labiausiai ekstremalūs pokyčiai buvo juntami Pietų Lietuvoje – gegužės 8 dieną buvo pasiektas naujas rekordas. Tokios temperatūros dar nebuvo fiksuota tokiu metu.

Išskirtinis reiškinys gegužės mėnesį – šalnos, tikrai buvo šalta, kai prie dirvos paviršiaus kai kur temperatūra nukrito iki beveik -10, tai buvo tikrai labai šalta. Tokių didelių šalnų niekada nebuvo fiksuota“, – prieš porą savaičių DELFI studijoje kalbėjo klimatologas Justinas Kilpys.

Kaip gi į šiuos reiškinius reaguoja Lietuvos sodininkai?

Gediminas Cijūnaitis

Arba pasiruošti, arba susitaikyti

28 metų ūkininkavimo patirtį turintis Gediminas Cijūnaitis teigia, kad nepastovios klimatinės sąlygos neturėtų būti staigmena sodininkams. Gamta visuomet linkusi pokštauti, todėl, norint sumažinti galimus nuostolius, tokiems dalykams reikia pasiruošti.

„Kiekvienais metais būna vienokie ar kitokie nuostoliai: tai per šlapia, tai per sausa, tai per anksti šalnos rudenį, tai jos – vėlyvą pavasarį. Kad sektųsi sodo ūkyje, reikia auginti skirtingas kultūras. Mano ūkis yra mišrus. Vienais metais vienos uogos geriau auga, kitais metais kitos“, – teigia G. Cijūnaitis.

Įvairias uogas auginantis vyras priduria, kad mišraus ūkio trūkumas – daugiau darbo ir veiklos. Reikia turėti daugiau žinių, skirtingos kultūros reikalauja skirtingos priežiūros. Bet tuo pačiu, tai amortizuoja nuostolius ir padeda ūkiui išvengti gamtos nepastovumo sukeliamą žalą.

Tiesa, kartais net ir pasiruošus įvairiems scenarijams, gamta vis tiek pridaro žalos, tokiu atveju reikia tiesiog su tuo susitaikyti.

„Kovojant su šalnomis, reikia pasiruošti, numatyti. Pavyzdžiui, reikėtų įrengti laistymo sistemas, naudoti rūko purkštukus. Yra tam tikros apsisaugojimo priemonės. Aišku, šiemet kai kur nepadėjo nei tie purkštukai, nes šaltis buvo nemažas.

Purkštukai gali apsaugoti nuo šalnų, kuomet temperatūra krenta iki -2 -4, gal net ir iki -6. Šiemet kai kur buvo -10. Tokiais atvejais apsisaugojimo priemonės nepadeda“, – tikina G. Cijūnaitis.


Sodininkai nuostolių patirs

Daug pesimistiškiau situaciją įvertino Anykščių rajone esančio medelyno „Ąžuožerių sodai“ direktorius Jonas Janišius. Pagrindinė jo ūkio veikla – obuoliai ir kriaušės. Į plačias kalbas nesileidęs J. Janišius teigė, kad kol kas per anksti įvertinti būsimus šalnų sukeltus nuostolius, tačiau jų tikrai bus.

„Blogai yra, dabar negalime tiksliai pasakyti, kokie bus nuostoliai. Gal birželį bus aiškiau, bet jau dabar matosi, kad krenta žiedai ir nemezga vaisiaus, nuostolių tikrai bus“, – trumpai situaciją įvertino J. Janišius.

Situacija ne tokia jau dramatiška

Molėtų rajone ūkininkaujantis G. Cijūnatis atskleidė, kad šalnos skirtingai paveikia Lietuvos regionus.

„Labas svarbus tas faktorius, kokioje geografinėje Lietuvos vietoje yra sodas. Šalyje yra vadinamosios šalčio duobės. Tie ūkiai, kurie įsikūrę ne šalčio duobėse, o truputį aukštesnėse vietose, netoli vandens telkinių, ten temperatūrų kritimai būna mažesni. Mūsų ūkyje buvo apie -4. Mūsų sodai šiemet nedaug nenukentėjo, nukenčia tik kai kurie jautresni augalai, tai aktinidijos ir vynuogės.

Vyras rekomenduoja norintiems steigti sodo ūkį ar uogyną, perkant sklypą, padaryti ne tik žemės tyrimus ir ieškoti pigesnės žemės, bet įvertinti vietą, kad išvengti šalčio duobių.

Čia pat vyras priduria, kad kaip bebūtų, Lietuvoje situacija dėl šalnų nėra tokia jau dramatiška.

„Labai didelių nuostolių nėra, kai kuriose vietose sodai dar buvo nepradėję žydėti, kai kur užuovėjos apsaugojo. Aišku, kai kam dėl šalnų nuostolio bus. Bet, tie šalčiai yra pakankamai trumpi. Tarkim Lenkijoje ilgiau tie šalčiai būna, tai jie labiau nukenčia, mus nuo didesnių šalnų gelbėja Baltijos jūra“, – įsitikinęs G. Cijūnaitis.

Kainos

Prognozuoti šių metų uogų kainas ūkininkas nenori. Jos priklauso nuo kokybės bei situacijas Europos rinkose.

„Uogų kainas reikėtų suskirstyti į tris lygius. Pirmas lygis – nekokybiškos uogos, kurios kartais įvežamos į Lietuvą, jos pigios. Aukščiausią kainą turinčios uogos auginamos ekologiniuose ūkiuose, turi išskirtinę kokybę, auga natūraliai. Ir galiausiai yra ta vidutinė grandis, kuri geriausiai atspindi derliaus rinkos vertę.

Rinkos kaina negali būti ženkliai aukštesnė nei Europoje, nes sienos yra atviros, produkcija juda. Kartais sakoma, kad pas mus uogos yra per brangios. Bet jei pažiūrėti geografiškai, Rumunijoje ar Ukrainoje uogos pigios. Lenkijoje šiek tiek žemesnės ne vidutinės. Lietuvoje, sakyčiau, kainos atitinka bendrą vidurkį.

Latvijoje ir Estijoje derlius kainuoja ženkliai brangiau. Jei produkcijos dėl šalnų ar kitų priežasčių užauginama mažiau, atitinkamai ir kaina bus didesnė. Kaina diktuoja ne pardavėjas, o pirkėjas, nes tai priklauso nuo to, kiek žmonės nori šviežių uogų“, – šypsosi ūkininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)