„Mes patekome į spąstus. Sutartyse numatyti ilgalaikiai įsipareigojai ir prekybininkai nelinkę atsižvelgti į realią situacijai. Atotrūkis tarp sąnaudų ir pajamų, gaunamų pardavus gaminius, jau dramatiškas. Tai neliečia šviežios mėsos, kuri brangsta. Ją tinklams tiekia tik kelios įmonės, o ES kainos taip pat auga“, – dėsto Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius, kurio žiniomis, kai prekybininkai rengia šviežios mėsos pardavimo akcijas, jie produktą parduoda nuostolingai. Skirtumą kompensuoja savo sąskaita ir perdirbėjai jau keletą mėnesių dirba nuostolingai.
Nuostolinga prekyba
Prekybos tinklai savo ruožtu tikina, kad nuostolius dėl brangstančios žaliavos prisiima sau.
„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė taip apibūdina susiklosčiusią padėtį:
„Kiaulieną iš tiekėjų įsigyjame kas 4-5 savaites organizuodami konkursus, kurių metų kiaulieną perkame iš mažiausią kainą už nepriekaištingos kokybės produktą mums pasiūliusio tiekėjo. Tačiau pasaulinėse rinkose prasidėjus kiaulienos krizei, kai jos trūksta, jau keletą mėnesių kiaulieną iš tiekėjų įsigyjame vidutiniškai 35 proc. brangiau nei metų pradžioje.
Suprasdami, koks svarbus maisto produktas kiauliena yra mūsų klientams, vidutinę mažmeninę kiaulienos pardavimo kainą tuo pačiu laikotarpiu padidinome vos 3 proc., kainų skirtumus kompensuodami savo sąskaita.“
Perdirbėjai ne tokie optimistiški.
E. Mackevičius sako, kad nors šviežia mėsa parduodama rinkos kaina, visai kitaip su gaminiais. Dešros gamybos procesas gali tęstis keletą savaičių. Augintojams perdirbėjai turi mokėti tiek, kiek jie prašo.
„Situacija tik blogėja. Pavyzdžiui, vokiečiai kalba, kad kiauliena ir toliau brangs. Pavyzdžiui, Kinijoje dėl Afrikinio kiaulių maro kaina kyla ir tai didins kainą visame pasaulyje“, – analizuoja asociacijos vadovas ir spėja, kad jei tinklai nedidins kainos, perdirbėjų nuostoliai toliau augs.
Panaši padėtis buvo prieš ketverius metus, kai kiauliena sparčiai brango, tačiau gaminių kainos lentynose nebuvo didinamos ir įmonės keletą mėnesių dirbo nuostolingai. Pramonėje dirba 7000 žmonių.
„Mūsų, kaip gamintojų žinia tik tokia, kad jei norime legalaus verslo taip tęstis negali. Turgavietėse prekyba tokia, kad iki 30 proc. rinkos šiandien sudaro šešėlis, su kuriuo konkuruoti negalime. Tinklai laukia. Jei jie bent kiek didintų kainą, tai mums nebūtų taip sudėtinga“, – dėlioja E. Mackevičius ir sako, kad argumentų, kad kaip lygūs galėtų derėtis su prekybininkais neturi, nors ir nesupranta, kodėl prekybininkai taip elgiasi.
Praktiškai visi gamintojai dirba tik vidaus rinkoje, todėl ieškoti alternatyvų eksporto rinkose negali.
Politika ir šašlykų sezonas
Ekspertai perdirbėjų paguosti negali, nors ir įvardina terminą, kada, tikėtina, prasidės mėsos ir mėsos produktų kainų šuolis.
„Tokį prekybos tinklų elgesį lemia du faktoriai – politinis ir komercinis. Politinis, tai toks, kad vykstant rinkimams prekybininkai nori gražiai atrodyti ir nesulaukti priekaištų iš politikų. Komercinis – prasidėjo grilio sezonas, kai prekyba mėsa auga. Tinklai akcijas susiplanavo seniai ir sezono pradžioje nenori kelti kainų. Reikšmingumas abiejų faktorių manyčiau vienodas. Na ir kaip papildomas reikšmingas faktorius - mėnesio pabaiga, kai vartotojas jautrus kainai“, – kodėl prekybininkai spaudžia perdirbėjus ir neskuba kelti kainų aiškina Petras Čepkauskas, mažmeninės prekybos ekspertas, pricer.lt maisto krypties vadovas.
P. Čepkauskas įvardina ir kada laukti kainų šuolio: „manau tinklai bandys tiekėjus prispaudę laikyti iki Joninių, po to pradės kėlimą. Sezono pradžioje labai svarbi kaina, nes tuo metu (tai yra dabar) formuojama vartotojo nuomonė apie savo kainų lygį. Pradžioje reikia šią nuomonę suformuoti, o vėliau vartotojas įsijungia režimą "man atrodo, kad čia pigiau" ir tada galima koreguoti kainodarą, karts nuo karto akcijuojant vieną ar kitą prekę.“
P. Čepkauskas sako, kad tradicinį branginą brangimą prieš vasarą lemia ir makroekonominiai dalykai – Kinijoje labai daug kiaulių sunaikinta dėl Afrikinio kiaulių maro, o pati Kinija dabar dėl muitų pešasi su Brazilija, kuri buvo didžiausia kiaulienos tiekėja į Kiniją. Atitinkamai europinės kiaulės juda Rytų kryptimi, kas kelia kainą Europoje.
