Komitetas svarstys KT nutarimą dėl urėdijų reformą pradėti leidusių Miškų įstatymo pataisų priėmimo aplinkybių ir spręs, kaip ištaisyti prieštaravimus Konstitucijai.
TTK dirbantys parlamentarai spręs, ar patys taisys projektą, ar teiks tai padaryti Vyriausybei.
„Galime priimti sprendimą ir patys teikti pasiūlymą – įstatymo projektą, galime priimti sprendimą siūlyti tai padaryti Vyriausybei. Tą klausimą ir spręsime“, – BNS sakė TTK pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
TTK narys konservatorius Stasys Šedbaras prognozuoja, kad naujas Miškų įstatymo projekto priėmimas turi prasidėti nuo paskutinės – priėmimo procedūros: „Turi būti tik iš naujo balsavimas – priėmimas, nes dėl svarstymo niekas neprieštaravo.“
Taip pat TTK bus tariamasi, kaip keisti Seimo Statutą dėl pataisų priėmimo ypatingos skubos tvarka.
KT pripažino, kad Miškų įstatymo pataisos buvo priimtos ypatingos skubos tvarka, nors tokia tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais, konstituciškai pagrįstais atvejais.
Aplinkos apsaugos komiteto, kur prieš dvejus metus svarstant urėdijų reformą kilo daugiausia diskusijų, nariai BNS anksčiau skirtingai vertino galimas KT sprendimo pasekmes: vieni sako, iš naujo priimant įstatymą Seime, procesas bus politizuotas, kiti mano, jog gali būti keičiamas ir jo turinys, o treti – jog valdantieji nebeturės pakankamai balsų, nes jų neberems opozicija, kuri prieš dvejus metus balsavo už reformą mainais į PVM lengvatą šildymui.
Į KT 2018 metų sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo opozicinių frakcijų parlamentarų. Jie nurodė, kad Miškų įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, negauta išvada dėl antikorupcinio poveikio, be to, urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus, pavyzdžiui, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas jų skaičius.
Valstybinių miškų urėdija įregistruota pernai sausį – ji sujungė visas 42 šalies urėdijas.
Konstitucinis Teismas savo nutarimo įsigaliojimą atidėjo iki gruodžio 2 dienos.