Kelerius metus iš eilės Aplinkos ministerijos ir Valstybės valdomos Valstybinių miškų urėdijos (VMU) iniciatyva organizuojama šventė skirta įprastinti bendrą visų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms. Šiemet „Nacionalinis miškasodis 2019“ vyks 47-ose skirtingose vietovėse visuose VMU regioniniuose padaliniuose.
Kaip pranešė VMU, į „Nacionalinį miškasodį 2019“ registravosi šeimos su vaikais, moksleiviai, studentai, įvairių įmonių ir organizacijų atstovai.
Iš viso šiemet VMU planuoja atkurti 8663 hektarus miškų ir įveisti 523 hektarus naujų. Lietuvos miškuose šiemet bus pasodinta apie 20 mln. eglių bei pušų ir apie 9,2 mln. juodalksnių, beržų, ąžuolų, klevų, liepų ir kitų lapuočių. Visi miškasodžiui skirti sodmenys užauginami VMU medelynuose. Didžioji jų dalis - iš selekciškai atrinktų sėklų, kurias subrandina Lietuvos medžių palikuonys.
ELTA primena, kad balandžio 6 d. prasidėjo kasmetinis pavasario miškasodis, truksiantis apie 3 savaites. Miškininkai sakė, kad įprastai miškai sodinti pradedami balandžio viduryje, tačiau šiemet dėl sausų orų miško savininkai meta visus darbus ir tą daryti pradeda anksčiau.
Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktorius Aidas Pivoriūnas sakė, kad esminis pavasarinio miškasodžio principas - medžius sodinti tokiu metu, kad jie spėtų įsitvirtinti iki sprogstant pumpurams, nes vėliau medžiai sunkiau prigyja.
„Praėjusią savaitę dar buvo sniego ir šalnų, tačiau įšalas pasitraukė labai staigiai ir dabar darosi šilta ir sausa, todėl pirmasis masinis miškasodis vyks kiek anksčiau nei įprasta“, - pranešime cituotas A. Pivoriūnas.
Skaičiuojama, kad šiemet vien asociacijos nariai į miško atsodinimą investuos 2 mln. eurų ir atsodins tūkstantį ha miškų, dar apie 2 tūkst. ha miškų bus įveista. Iš šiemet pasodintų sodinukų išaugusius medžius pjauti ir gauti ekonominės naudos bus galima anksčiausiai po 25 metų.
