KT teismas savo nutarimu taip pat pripažino, kad ir Seimo statuto nuostatos, numatančios, jog teisės aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, atsakingo valdymo ir valdžios galių ribojimo principams.
„Ypatingos skubos tvarka svarstant įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus galėtų būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju, prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis“, – teigiama KT pranešime.
Prieštaraujančiais Konstitucijai pripažinti teisės aktai nuo oficialaus KT nutarimo paskelbimo dienos negali būti taikomi, todėl KT, siekdamas išvengti miškų ūkio valdymo sutrikdymų ir suteikti laiko teisiniams neapibrėžtumams pašalinti, iki gruodžio 2 dienos atidėjo oficialų nutarimo paskelbimą ir įsigaliojimą.
„Tačiau įstatymų ir kitų Seimo aktų svarstymo skubos ir ypatingos skubos tvarka procedūra jau nuo šio nutarimo viešo paskelbimo turėtų būti taikoma tik atitinkančiais Konstituciją būdais“, – teigiama KT pranešime.
Į KT 2018 metų sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo opozicinių frakcijų parlamentarų. Jie nurodo, kad Miškų įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, negauta išvada dėl antikorupcinio poveikio, be to, urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus, pavyzdžiui, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas jų skaičius.
Valstybinių miškų urėdija (VMU) įregistruota pernai sausį – ji sujungė visas 42 šalies urėdijas.