„Kalbėjomės su galimu (Seimo Aplinkos apsaugos. - ELTA) komiteto pirmininku, su (Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos. - ELTA) frakcija, kad turime grįžti prie šio sprendimo ir turime jį priimti šioje - pavasario sesijoje, nes matome, kad miško žemės koncentracija didėja. Juridiniai asmenys, ypač užsienio investicijos kelia susirūpinimą. Miško žemė koncentruojasi užsienio investuotojų rankose. Norisi, kad miškai būtų mūsų, Lietuvos žmonių turtas, ir galėtume visi spręsti, kaip su jais elgtis“, - 15min.lt studijoje trečiadienį sakė K. Mažeika.
Jo teigimu, siūlomas apribojimas yra 1,5 tūkst. ha, bet diskutuojant jis galėtų likti bent 6, maksimaliai - 10 tūkst. ha.
ELTA primena, kad trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė pritarė premjero teikiamai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K. Mažeikos kandidatūrai į aplinkos ministrus.
Kaip ELTA jau rašė, pernai birželio pabaigoje Seimas pradėjo svarstyti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K. Mažeikos pristatytas Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma riboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus.
Pagal teikiamas naujas nuostatas, asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1,5 tūkst. ha.
„Siūlome 1,5 tūkst. hektarų plotą ir manome, kad iš tokio ploto per metus būtų galima gauti apie 5 tūkst. kubinių metrų medienos, tai yra tikrai pakankamas kiekis šeimos ūkiui, šeima iš to kiekio galėtų išgyventi, ir tai neišdarkytų bendro vaizdo, būtų ūkiškai tvarkoma, būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų“, - pristatydamas teisės akto pakeitimus kalbėjo K. Mažeika.
Po pateikimo už projektą balsavo 86 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 10 parlamentarų. Numatyta, kad toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete. Prie šio klausimo svarstymo planuota grįžti rudens sesijoje, tačiau iki šiol nebuvo grįžta - Seime buvo laukiama Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo pakeitimo projekto.
Miškų įstatymo pakeitimo projektas parengtas, siekiant išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios intensyvaus miškininkavimo tikslais, ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams.
Miškų įstatyme siūloma numatyti, kad „asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau nei 20 proc. juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau nei 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą sutikimą“.
Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą būtų išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miško žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių.
Pagal įstatymo pakeitimo projektą, susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai).
Projektas numato, kad susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, iki miško sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalės užpildyti miško pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miško žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šį įstatymą.
Jeigu sudaromas miško sklypo perleidimo sandoris atitiks Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme apibrėžtus požymius, pirkėjas miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje privalės nurodyti lėšų, už kurias įsigyjamas miško žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtins aplinkos ministras. Siūloma numatyti, kad asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atsako už miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą.
Įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš miško žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant įstatyme nurodytus reikalavimus. Tokiu atveju siūloma, kad valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.
Miškų įstatymo pataisas teikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai K. Mažeika, Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas.
Politikai susirūpinimą reiškia dėl užsienio investuotojų plečiamų miško valdų Lietuvoje.
Pernai lapkritį pranešta, kad Švedijos baldų gamybos kompanija „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašė „Verslo žinios“.
Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško.
