Po dešimtmečio, 2012-aisiais, sertifikuotos jau 102 įmonės, pernai šis skaičius išaugo iki 286.
Didėja žemės plotai ir auga antrinė gamyba
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, ekologinei gamybai skiriamos žemės plotai ES šalyse nuolat didėja. Lietuvoje, nors pačių ūkių šiuo metu nedaugėja, ekologiškai dirbamos žemės plotai taip pat auga ir šiuo metu užima apie 8 proc. Neseniai Žemės ūkio ministerijos su socialiniais partneriais pasirašytoje Žemės ūkio ir kaimo plėtros baltojoje knygoje, nubrėžiančioje Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros ateities viziją, planuojama iki 2030 m. pasiekti 15 proc., rašoma pranešime.
Plečiantis pirminei ekologinei gamybai, kartu didėja tvarkybos, vadinamosios antrinės gamybos, poreikis – auga sertifikuotų perdirbimo, transportavimo, prekybos įmonių skaičius. Kokios tendencijos šioje srityje?
„Pastaruosius kelerius metus daugėjo sertifikuotų subjektų, užsiimančių didmenine prekyba fasuotais ir paženklintais produktais, prekyba grūdais, nuotoline prekyba internetu. Ir ypač padaugėjo besiverčiančiųjų ekologiškų produktų importu iš trečiųjų šalių“, – sako VšĮ „Ekoagros“ 3-iojo skyriaus, atsakingo už tvarkybos sertifikavimą, vadovė Reda Butkevičiūtė.
Vis dar nėra, pasak jos, pagyvėjimo ekologiško visuomeninio maitinimo veikloje, Lietuvoje tėra penki sertifikuoti ūkio subjektai. Nedaugėja ir užsiimančiųjų perdirbimu savo ūkyje.
Nišos rinkoje ir pridėtinė vertė
Užsiimti perdirbimu, pasak sertifikavimo skyriaus vadovės, mūsų šalyje yra dar daug neišnaudotų galimybių. Pavyzdžiui, Lietuvoje pirminėje ekologinėje gamyboje vyrauja augalininkystė, didžiąją produkcijos dalį sudaro javai. Tačiau apie 80 proc. javų yra eksportuojama. Tikrai rinkoje galėtų būti daugiau perdirbtos augalininkystės produkcijos.
„Ekoagros“ taip pat atlieka patikras pagal kitų šalių nacionalinius bei privačius standartus, suteikiančius produkcijai pridėtinės vertės ir atveriančius kelius į tam tikras rinkas. Pavyzdžiui, „BioSuisse“ sertifikatas reikalingas norint įeiti į Šveicarijos ekologiškų produktų rinką. Vokietijoje pravers „Naturland“ ar „Bioland“. Švedijos vartotojui puikiai žinomas „KRAV“ ženklas. Pernai pirmieji Lietuvos gamintojai sertifikavosi pagal JAV Žemės ūkio departamento Nacionalinės ekologijos programos reikalavimus. Šis standartas reikalingas šalyse, nepripažįstančiose ES ekologinės gamybos standarto, pvz., Taivane. Dar vis neišnaudota sertifikuotos ekologiškos kosmetikos, tekstilės niša.
Įstaiga išduoda siuntų patvirtinimo sertifikatus eksportui į JAV, Pietų Korėją, Japoniją, Turkiją, Izraelį, retkarčiais siuntų patvirtinimo sertifikato paprašoma ir ES šalyse.
R. Butkevičiūtė primena, jog Jungtinė Karalystė, išstojusi iš ES, taps trečiąją šalimi. Taigi užsiimantiems ekologiškų prekių importavimu iš šios šalies reikės sertifikuoti importo iš trečiųjų šalių veiklą.
Produktų kokybės užtikrinimas
Ekologinės gamybos kontrolė apima visus etapus nuo ekologiško produkto pirminės gamybos iki jo saugojimo, perdirbimo, transportavimo, pardavimo ir tiekimo galutiniam vartotojui, taip pat atitinkamais atvejais ir ženklinimo, reklamos, importo, eksporto ar subrangos veiklas.
Kokius dažniausius pažeidimus fiksuoja „Ekoagros“ specialistai? Ekologiškų produktų gamintojai ir jais prekiaujantieji dažnai pamiršta informuoti apie pasikeitimus savo veikloje. Kita nereta klaida – neteisingas sąnaudų ir išeigos balansas. Lydinčiuose dokumentuose ar ženklinimo etiketėse pateikiama klaidinga informacija.
Svarbus faktorius kontrolėje yra galimybė atsekti produkto ekologiškumą visoje grandinėje – nuo parduotuvės lentynos ar vartotojo stalo atgal iki pat augintojo lauko ir žaliavos. Pasak R. Butkevičiūtės, vykdant ekologiškų produktų sertifikavimo ir gamybos proceso kontrolę ne tik atliekamos įprastinės kasmetinės patikros. Vis daugiau atliekama kryžminių dokumentų patikrų, atliekančių galimų sukčiavimo atvejų prevenciją. Organizuojamos atsekamumo pratybos kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, atsakinga už ekologiškų produktų tolesnę kontrolę rinkoje.
