„Europos bendrijos svarbos saugomose teritorijose kompensuojama būtų daugiausia ES lėšomis. Šalies ekonomikai didelės įtakos būtent europinių įsipareigojimų vykdymas įtakos neturėtų, nes kompensavimas galimas ir turi būti planuojamas iš tų pačių europinių fondų“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vadovas Donatas Dudutis.
Į tai komiteto narys Linas Balsys sureagavo klausdamas, ar nereikėtų detalizuoti, kad apie kompensacijas tikslinga kalbėti tada, kai veikla visai draudžiama.
„Ar nereikėtų detalizuoti, kai kalbame apie kompensacijas, kad tikslinga apie jas kalbėti, kai veikla visai draudžiama, (...) bet kai kalbama apie kirtimo būdo reglamentavimą, tai nėra veiklos uždraudimas? Jei plyni kirtimai negalimi, o galimi atrankiniai, ir galima iš to turėti naudos, (...) ar čia reikia kompensacijos?“, – klausė L. Balsys.
Aplinkos ministerijos specialistas atsakė, kad kompensuojami turėtų būti realūs, o ne menami ekonominiai praradimai.
„Jeigu negali būti paimtas ar panaudotas tam tikras medienos kiekis, kuris kitu atveju galėtų būti panaudotas, tai, žinoma, turėtų būti kompensuojama. (...) Jei pasikeitė kirtimo būdas, bet rezultatas išliko panašus, matyt, apie kompensaciją neturėtume kalbėti“, - sakė D. Dudutis.
Tuo metu komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį, kad įstatymo aiškinamajame rašte pasiūlymai argumentuojami visuomenės lūkesčiais ir klausė, kaip tai koreliuoja su praeitais metais Aplinkos ministerijos pristatytu kirtimo normų didinimu.
Tačiau D. Dudutis sakė, kad šie tikslai vienas kitam neprieštarauja.
„Esame prieš keletą metų užsakę visuomenės apklausą, ją kartosime ir ruošdamiesi naujam miško ūkių politikos strategijos rengimui. (...) Jaučiasi, kad vienas svarbiausių dalykų visuomenei, kuri po truputį tolsta nuo kaimo, yra noras matyti mažesnį kišimąsi į gamtą bent jau vizualiai.
Kai klausiate, kaip tai koreliuoja su padidėjusia kirtimo norma, atsakymas paprastas: jeigu mes keičiame ūkininkavimo režimą taip, kad gerokai didės ne plynų kirtimų plotai, tačiau paimamos medienos tūris nesikeis arba intensyvumas galės didėti ūkiniuose miškuose ne plynaisiais kirtimais, tai šie tikslai vienas kitam visiškai neprieštarauja, ir mes matome galimybę įgyvendinti abu, nenukenčiant nė vienam, nė kitam“, – sakė D. Dudutis.
Tuo metu Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis sakė, kad miškų ūkio konsultacinė taryba nepritaria įstatymo pataisoms, nes jos, pasak A. Gaižučio, parengtos nemokšiškai.
„Viską pasako tai, kad miškų ūkio konsultacinė taryba nepritaria siūlomoms įstatymo pataisoms, kaip parengtoms nemokšiškai ir neatsakant į daugelį mūsų keliamų klausimų, neatsižvelgiant į teikiamus siūlymus. (...) Mums nerimą kelia, kad jeigu bus įvedami apribojimai, kaip bus atlyginama, kompensuojama už patiriamus nuostolius, ir tai nėra vien mediena. Miškas yra kapitalas, nuosavybė, ir jei ruošiamasi įstatymo apribojimais sumažinti nuosavybės vertę ir paskui neatlyginti, tai yra nepriimtina“, - sakė A. Gaižutis.
ELTA primena, kad Aplinkos ministerija siūlo išskirti atskirą miškų grupę, kurioje būtų leidžiami tik biologinei įvairovei išsaugoti būtini specialieji kirtimai. Tokie pakeitimai mažiau liestų kitų miško grupių miškininkavimą, tačiau ir jose siūlomi tam tikri pakeitimai.
Pavyzdžiui, III miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistinas plotas sumažinamas nuo 5 iki 3 ha., o valstybiniuose (regioniniuose ir nacionaliniuose) parkuose ir draustiniuose – iki 1 ha.
Tuo metu IVA miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistinas plotas sumažinamas nuo 8 iki 6 ha, o valstybiniuose parkuose – iki 1 ha.
Specialistų teigimu, dėl papildomų miško kirtimų ir jų plotų apribojimų kasmet po 0,8 mln. kubinio metro gali sumažėti rinkai pateikiamos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kiekis. Tačiau šis sumažėjimas gali būti kompensuotas intensyvesniu ūkinių miškų naudojimu ne saugomose teritorijose ir rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų, bet tam nepanaudotų miškų įtraukimu į ūkinę veiklą (apie 10 proc. Lietuvos miškų).
Metinis lėšų poreikis kompensacijoms privačių miškų savininkams už naujai įvedamus apribojimus saugomose teritorijose sieks iki 10 mln. eurų kasmet, didžioji dalis - „Natura 2000“ (ES saugomų teritorijų tinklo) išmokos.
