Trečiadienį Lietuvos žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika, susitikę su Gifu miesto gubernatoriumi Hajime Furuta ir šios prefektūros žemės ūkio specialistais, pasidalijo Lietuvos patirtimi kovojant su šiuo maru, rašoma pranešime.

Gifu regionas garsėja Japonijoje savo stipriu žemės ūkiu, tačiau susiduria su klasikiniu kiaulių maru, kuris, kaip ir afrikinis kiaulių maras Lietuvoje, atneša didelių ekonominių nuostolių. Gubernatorius H. Furuta pabrėžė, kad Lietuvos patirtis kovojant su kiaulių maru yra jiems labai svarbi ir vertinga: „Tai iššūkis, kurį įveikti norime pasinaudodami jūsų žiniomis ir pagalba“, – kalbėjo gubernatorius.

Žemės ūkio ministras G. Surplys ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius D. Remeika papasakojo apie priemones, kurių Lietuva ėmėsi, siekdama užkirsti kelią kiaulių marui, taip pat išklausė ir trumpai aptarė Gifu prefektūros naudojamas kovos su maru priemones.

Pernai Lietuvoje, bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, buvo įsteigtas afrikinio kiaulių maro mokymo ir kompetencijos centras, kurio tikslas – tarptautiniu lygiu šviesti ir mokyti veterinarijos inspektorius, veterinarijos gydytojus, kiaulių augintojus ir medžiotojus, remiantis regionine patirtimi ir gerinti ekspertų gebėjimą nustatyti marą ankstyvosiose stadijose, parengti tinkamus nenumatytų atvejų planus, atlikti stebėsenos ir kontrolės, kuri vykdoma šalyse, įvertinimą.

Ministras G. Surplys pakvietė Gifu prefektūros ekspertus atvykti į šį centrą mokytis. Patirties šiame centre jau įgijo ekspertai iš Slovėnijos, Pietų Korėjos ir Graikijos. Gifu gubernatorius su dideliu entuziazmu sutiko šį Lietuvos delegacijos pasiūlymą, tad greitu metu tikimasi, jog į mokymo centrą atvyks ekspertai ir iš Japonijos.

„Startavome su medumi, kurio pirmasis krovinys pasieks Japonijos krantus jau po kelių dienų, tikiu, kad rasime ir daugiau sferų eksportui. Esu tikras, kad ateityje bet kas, atvykęs į Gifu regioną ir ragaudamas ypatingo skonio Hida jautienos ar vietinės sakės, turės galimybę čia paragauti ir itin kokybiško lietuviško sūrio, išskirtinio nealkoholinio alaus ar kitų kokybiškų produktų iš Lietuvos“, - kalbėjo žemės ūkio ministras.

2018 m. sausio-spalio mėn. į Japoniją eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 258,4 mln. eurų (tai yra 3 kartus daugiau nei 2017 m.). Eksporto struktūroje pagal šalis Japonija užėmė 5 vietą tarp 147 šalių eksporto partnerių.