Bitininkas Bretas Adee skuba ruošti avilius savo ūkyje, o paskui sustatys juos migdolų soduose.
Jis virkiai atidarinėja avilius, sakydamas: „Dabar atidarysime šį avilį, pamatysit, kiek daug jame bičių.“
Iš avilio ima skristi apsimiegojusios jo gyventojos. Bitininko naudojamas rūkiklis ramina bites, skatina burtis aplink motinėlę.
Trečios kartos bitininkas turi 35 avilius, tad vos spėja suktis. Jis sustato savo avilius maždaug 200 mylių atkarpoje migdolų soduose Centriniame slėnyje.
Kai atšyla orai ir pražysta migdolai, bitės pabunda ir imasi darbo. Tiesa, šį sezoną bičių bus mažiau. Žiemą B. Adee neteko daugiau nei pusės savo bičių. Ir ne jis vienas.
„Rugsėjį maniau, kad turime labai puikių bičių. Jos visos atrodė sveikutėlės“, – sakė bitininkas.
Amerikoje daug bitininkų neteko pusės savo bičių, o kai kurie prarado net 80 proc. šeimų. Tai neįprasta. Išliko nedaug šių Dievo vabalėlių.
B. Adee teigė, kad daugelį metų jaudindavosi, netekęs 5 proc., o dabar darosi įprasta kas kelerius metus netekti 40 proc. bičių.
Per pastaruosius 10 metų migdolų medžiai Amerikoje taip suvešėjo, kad jiems reikia praktiškai visų bičių JAV. Pastarąjį dešimtmetį migdolai užima 1,33 mln. akrų, anksčiau jie užėmė 765 000 akrų. Bitės atskrenda apdulkinti migdolų žiedų net iš Floridos ir Niujorko, be jų nebūtų derliaus.
Bitininkams migdolų žydėjimas be galo svarbus – tai proga uždirbti beveik pusmečio pelną, o bitėms – vieta rinkti žiedadulkes ir sutvirtėti po žiemos.
Šiemet daugeliui bitininkų teks pasakyti migdolų augintojams, kad negalės įvykdyti susitarimų ir neatgabens užtektinai bičių avilių. Dalis sodininkų desperatiškai skambinėja bitininkams, pranešama, kad didėja apdulkinimo kainos.
Ekspertų teigimu, medų nešančios bitės kenčia nuo daugelio stresą sukeliančių veiksnių – chemikalų, laukinių augalų mažėjimo, klimato pokyčių ir virusų. O šiemet atsirado dar viena problema – bitėms labai kenkiančios parazitinės varoatozės erkės.
Oregono universiteto bitininkystės specialistas Rameshas Sagilis jau pernai įspėjo, kad dėl erkučių žus daug bičių.
„Tai bites žudantys parazitai. Jos padaro daug žalos ne tik bitėms, bet ir visai bičių kolonijai. Jei erkutės nenaikinamos, bičių kolonija gali sunykti per kelis mėnesius“, – teigė R. Sagilis.
Anot jo, pernai dėl ankstyvo ir labai šilto pavasario bičių motinėlės anksti pradėjo dėti kiaušinius, taigi erkutėms susidarė sąlygos misti ir daugintis.
Varoatozės erkių motinėlės įropoja į bičių lervų korius ir ten slepiasi, kol bitės užlipdo korius vašku. Tada jos padeda kiaušinėlius ir augina savo lervas, misdamos bičių lervomis.
Kai pražysta migdolų medžiai, bitininkai sunkvežimiais veža savo avilius per visą Ameriką – nuo pat Dakotos valstijos iki Meino valstijos.
Erico Olsono migdolų sode Vašingtono valstijoje žvarbu, migdolai dar nežydi. Jo darbininkai genėja migdolų medžius, kad šakos neužstotų šviesos.
E. Olsonas sako, kad pernai neteko daug bičių, tiesa, nuostolis ne toks didelis kaip tada, kai jis prarado apie 65 proc. šeimų. „Tada verkiau, – pasakoja E. Olsonas, kuris 20 metų tarnavo Karinėse oro pajėgose. – Buvau pilotas, teko ir kovoti. Dar niekada gyvenime nebuvau taip palūžęs kaip tada, kai netekome 65 proc. bičių.“
Tiesa, migdolų augintojų atstovai spaudai sako, kad problemos nėra.
„Nuo seno glaudžiai bendradarbiaujantys su bitininkais migdolų augintojai neturi problemų, – teigė organizacijos „Almond Board“ Kalifornijoje konsultantas Bobas Curtisas. – Su sunkumais susidūrė tie, kurie rudenį nesudarė sutarčių su bitininkais.“
Vis tik E. Olsonas nerimauja dėl savo migdolų ir vaismedžių sodų ir dėl kolegų migdolų augintojų. „Jei neužteks bičių mano vyšnioms, turėsiu bėdos. Grūdų neauginu. Neįsivaizduoju, ką reikės daryti.“
Pavasarį bus atliekamas tyrimas apie bičių nykimą ir bitininkų nuostolius, tiesa, sodininkams tai gali būti kiek per vėlu.
