Žemės ūkio ministerija tikina, kad Lietuvoje 2019 m. sausio mėn., palyginti su 2018 m. gruodžio mėn., maisto kainos padidėjo 1,0 proc., tačiau, palyginti su 2018 m. sausio mėn., jos sumažėjo 0,02 proc.
Ekspertai kainų augimo lėtėjimo priežastis įvardina visai kitas – tai prekybos tinklų karas dėl rinkos dalies.
„Daugelio stebimų maisto produktų kainos mažėjo arba išliko stabilios ir brango nedaug produktų. Pigo duona ir pieno produktai, brango kiaušiniai. Per Kalėdinę prekybą ES kainos augo, Lietuvoje nežymiai mažėjo“, – Vyriausybės posėdyje sakė G. Surplys ir sako, kad konkurencija svarbus veiksnys, galintis lemti kainų mažėjimą. Taip pat svarbi būtų ir ūkininkų kooperacija.
Lietuvoje maisto kainų lygis 80 proc. ES vidurkio ir turi tendenciją link jo artėti. Lenkijoje šis rodiklis 70 proc. Latvijoje ir Estijoje 90 proc.
„Nuolatinis Vyriausybės dėmesys gali prisidėti ir galimai prisideda prie kainų lygio stabilizavimo“, – analizuoja ministras.
Anot žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, gruodžio mėnesį, palyginti su 2017 metų gruodžiu, kainos kiek krito, o ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017-aisiais, jos augo apie 0,2 proc. Ministras mano, jog vienas veiksnių, sumažinusių kainas, buvo Vyriausybės priemonių planas stabilizuoti kainas.
„Kalbant apie ketvirtį, kainų augimas buvo minimalus – 0,2 procento, ir daug mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje“, – ELTA sakė G. Surplys. „Norėčiau sakyti, kad turbūt buvo daug veiksnių, bet vienas iš jų, galbūt ir buvo tas Vyriausybės paskelbtas priemonių planas kainoms stabilizuoti arba netgi sumažinti“, – pridūrė jis.
Ministerijos ataskaitoje rašoma, kad 2018 m. pirmas pusmetis pasižymėjo sparčiu maisto kainų augimu, atsižvelgdama į Eurostato skelbiamus duomenis apie maisto kainų indeksų pokyčius 2018 m. spalio–gruodžio mėn. Lietuvoje ir gretimose rinkose (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje), gali konstatuoti, kad Lietuvoje bendras spalio–gruodžio mėn. mažmeninių maisto produktų kainų pokytis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išliko nežymiai teigiamas (+0,2 proc.), bet jis buvo daug mažesnis, nei šalia esančiose rinkose (Latvijoje +0,6 proc., Lenkijoje +1,0 proc., Estijoje +1,9 proc.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje 2019 m. sausio mėn., palyginti su 2018 m. gruodžio mėn., maisto kainos padidėjo 1,0 proc., tačiau, palyginti su 2018 m. sausio mėn., jos sumažėjo 0,02 proc
Ministerija Vyriausybės pavedimu yra įpareigota kas ketvirtį pateikti informaciją, kaip kinta maisto kainos. Ministras ketvirtadienį ketina susitikti su Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis aptarti maisto kuponų, vadinamųjų vaučerių, sistemos.
„Jau yra paruoštas įstatymo pakeitimo projektas, kurį artimiausiu metu teiksime Vyriausybei ir tada teiksime Seimui, paraleliai tada pranešime ir Europos Komisijai apie savo planuojamą e.vaučerių sistemą“, – ELTA sakė jis.
Ekspertai tokį kainų augimo sulėtėjimo priežastis mato kitur – jie įvardina, kad prasidėjo prekybos tinklų kainų karas, nes iš naujo perskirstoma rinkos dalis.
„Čia tinklų strategija. Pernai „Lidl“ metų pabaigoje pradėjo mažinti kainas. Dabar prie kainų karo prisijungė „IKI“, nes jiems po miego laikotarpio, kai laukė susijungimo su „Rimi“, reikia atgauti rinkos dalis. Vyriausybės politika čia niekuo dėta – pas tinklus savos bėdos ir „gėrio“ supratimas“, – aiškina tinklinės mažmeninės prekybos ekspertas Petras Čepkauskas ir sako, kad netiki, jog „prekyba į minusą“ bus ilgalaikė.
Ekspertas vertina ir kaip vystosi pirmosios kainų karo atakos. „IKI“ kainodaros prasme žymiai pakilo iš paskutines vietos, „Lidl“ tikrai nenusileis, na ir „Maxima“ prabus, nes jie paskutiniu metu atsilieka. Dabar visi nėrė į kainų karo košę.
Regimantas Didzinskas, UAB „Citma“, prekiaujančios vaisiais ir daržovėmis, vadovas ir savininkas, sako, kad mato ir kitą įdomią tendenciją. Didieji prekybininkai perka produkciją brangiau nei juos parduoda vartotojams. Jei svogūnus iš ūkių jie perka maždaug po 50 ct/kg, tai prekybos salėje jie jau siūlomi po 39 ct./kg. Ūkininkams sumokama sutarta kaina. Pasak verslininko, tai liečia ne tik svogūnus, bet ir kitas daržoves. Tačiau niekas nesiima teigti, kad tai Vyriausybės kovos su kainomis pasekmė.
Žemės ūkio ministerija įvertinusi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto pateiktą medžiagą apibendrintai gali teigti, kad maisto produktų kainų grandinėje mažmeninės prekybos įmonių dalis išlieka didelė ir, vertinant tam tikrų maisto produktų kainas, turi nežymią tendenciją didėti.
Maisto kainos kinta dėl įvairių pasiūlos ir paklausos veiksnių. Esant labai stipriai mažmeninių kainų koreliacijai su gyventojų pajamomis ir didžia dalimi su perdirbėjų kainomis, ilguoju laikotarpiu pasigendama mažmeninės rinkos kainos dalies (pajamų) teisingesnio patekimo žaliavos tiekėjams (žemdirbiams).
