Kaip teigiama ministerijos pranešime, JK tapus trečiąja šalimi, ji nustatys savo reikalavimus į šalį įvežamiems gyventojų ir verslininkų - taip pat ir Lietuvos - maisto produktams, gyvūnams bei augalams. Šie reikalavimai priklausys nuo JK kompetentingų institucijų nustatytų importo sąlygų.

Gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų iš trečiųjų šalių tranzitas per JK į ES ir atvirkščiai taip pat priklausys nuo JK institucijų nustatytų importo sąlygų. Derybos rodo, kad ji ketina išlaikyti dabartines sąlygas gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų, pagamintų ES, importui ir tranzitui per JK.

Tuo metu nepavykus susitarti, pagal sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimus taip pat pasikeis daugelio prekių ir gyvūninių produktų įvežimo iš JK tvarka.

Pasak ŽŪM, Lietuva ir kitos ES valstybės privalės užtikrinti, kad jokia siunta nebūtų įvežta iš JK neatlikus atitinkamų veterinarinių patikrinimų. Siuntos galės būti įvežamos tik per pasienio kontrolės postus.

Vis dėlto šie reikalavimai nebus taikomi produktams, kurie bus vežami kaip keleivių bagažas ir skirti asmeniniam vartojimui, taip pat produktams, siunčiamiems mažomis siuntomis privatiems asmenims. Tik svarbu, kad jie nebūtų importuojami prekybos tikslais ir jų kiekis neviršytų leistino kiekio.

ŽŪM pabrėžia, kad keliautojai bet kokiu atveju turi žinoti, kad į ES iš trečiųjų šalių negalima įvežti nei mėsos, nei pieno produktų - jie turi būti pateikti oficialioms kontrolės tarnyboms.

JK tapus trečiąja šalimi, nuo kovo 30 dienos gyvų gyvūnų įvežimui iš JK į ES bus taikomi griežtesni reikalavimai, kaip ir kitoms trečiosioms šalims, nebent JK užtikrintų specifinius gyvūnų gerovės reikalavimus, įvykdytų veterinarinių sertifikatų sąlygas ir atitiktų kitus reikalavimus.

Gyvūninės kilmės produktų importas iš JK į ES taip pat bus uždraustas, nebent būtų laikomasi tam tikrų reikalavimų. Tuo metu importuotas maistas turėtų atitikti visus ES teisės aktais numatytus higienos reikalavimus.

ŽŪM praneša, kad visos gyvūnų ir produktų iš gyvūninės kilmės produktų siuntos iš JK turės turėti tos šalies įgaliotų institucijų išduotus kilmės sertifikatus, patvirtinančius atitiktį ES gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimams.

Jeigu ES ir JK nepavyks susitarti, JK nebegalės patekti į TRACES sistemą, kuri kontroliuoja maisto produktų ir gyvūnų judėjimą iš kitų valstybių į ES ir pačios ES viduje. Siekdama užtikrinti, kad gyvų gyvūnų importas vyktų ir toliau, JK planuoja vietoj TRACES sukurti alternatyvią pranešimo sistemą.

Jeigu nebus pasiektas susitarimas, JK praras prieigą prie ES informacinių sistemų: RASFF (skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus) ir kitų (bendradarbiavimas dėl sukčiavimo, augalų sveikata). JK teturės galimybę būti informuota kaip ir kitos trečiosios šalys.

Kadangi JK produktai bus laikomi produktais iš trečiųjų šalių, bus keliami reikalavimai ir jų atsekamumui. Įmonės privalės turėti įrodymų, iš kokios JK įmonės jie įsigijo produktus ar sudedamąsias jų dalis, kam produktai pristatyti ir pan.

ŽŪM duomenimis, lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į JK pernai per vienuolika mėnesių siekė 151,9 mln. eurų, importas - 57 mln. eurų. JK yra 11 pagal dydį rinka lietuviškų prekių eksporto kontekste.