Kodėl atsirado šis nesusipratimas – vertėjų neatidumas. Derantis dėl 2014-2020 metų finansinės perspektyvos reglamentų jie anglišką terminą, apibūdinantį dirbamą žemę „arable land" tiesiog sulietuvino ir pavertė „ariama žeme“.

Taip bearimines technologijas naudojantys ūkiai ir kitos sritys, gaunančios išmokas, pavyzdžiui, šiltnamiai, kur gėlės ir daržovės auginamos stelažuose, formaliai neturi teisės jų gauti. Dabar ūkininkai, bijodami prarasti pinigus, kas kelerius metus tiesiog suaria laukus ir šiems darbams leidžia pinigus, nors taip elgtis visiškai nelogiška ir nėra jokios ekonominės prasmės.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikina, kad ūkininkams baimintis nėra ko, nes ir iki šiol žmonės už pažeidimus nebuvo baudžiami.

Netikslūs terminai

„Pats terminas „arimas“ jau pasenęs, nes daug ūkių naudoja bearimines, arba minimalaus žemės dirbimo technologijas, o mūsų taisyklės vis dar reikalauja žemę arti. Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad arimas jau nebėra pati geriausia technologija ir reikalauti tai daryti paprasčiausiai nelogiška. Tuo labiau, kad pats ES reglamentas tai daryti nereikalauja“, – subtilumus aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.

Seimo narys Kazys Starkevičius sako, kad tai klaidingas vertimas, dėl kurio dabar pluša Seimas ir Žemės ūkio ministerija.

Asociacijos vadovas aiškina ir kaip atsirado šis kazusas. Dokumentuose angliškai buvo pavartotas terminas, reiškiantis tiesiog dirbamą žemę, tačiau vertėjai išvertė pažodžiui ir taip taisyklėse lietuviškai atsirado terminas „ariama“. Dabar asociacija siūlo terminą „arimas“ mėgina pakeisti terminu „dirbimas“ ir išvengti teisinių kazusų.

„Žemės ūkio ministerija nenori nusileisti, tačiau mes prašome, kad būtų pakeista. Kitas dalykas, kurio siekiame, tai, kad atšaukti reikalavimą, jog žemė kartą per penkerius metus būtinai turi būti suarta. Tai lietuviškas išradimas. Niekur kitur ES to nėra. Praktiškai 30–40 proc. pas mus ūkininkaujančių žmonių būtų galima bausti, kad taip nedaro“, – kodėl tokie taisyklių nelogiškumai pavojingi aiškina A. Macijauskas ir sako, kad formaliai reikėtų bausti visus tuos, kurie nebenaudoja plūgo.

Kazys Starkevičius

K. Starkevičius pritaria, kad senąjį arimą tiesiog išstūmė naujesnės technologijos.

„Pagal dabar galiojančią tvarką, Nacionalinė mokėjmo agentūra privalėtų visiems taikyti nuoskaitas, nors to nedaro. Tačiau ūkininkai bijo, kad vieną dieną pasikeis traktavimas. Dėl to stengiasi bent kartą per penkerius metus suarti savo laukus“, – aiškina K. Starkevičius ir skaičiuoja, kad kasmet gali būti surenkama dešimtys milijonų eurų nuoskaitų.

Pats ūkininkaujantis politikas prisipažįsta, kad ir jo ūkyje galima rasti metų metais neartų laukų,

Asociacijos vadovo A. Macijausko nuomone, baudos neskiriamos, nes baiminamasi, jog pinigus praradę ūkiai kreipsis į teismą ir reikalaus kompensacijų, nes negalima įvedinėti tvarkos, kuri prieštarauja sveikam protui.

„Rašantieji taisykles kartais nesusimąsto ką reiškia ūkininkauti. Pavyzdžiui, mums iki šiol nepavyko išsiaiškinti kas ir kodėl sugalvojo, kad žemę reikia kartą per penkerius metus suarti“, – aiškina ūkininkas, jis pateikia ir kitų keistų reikalavimų. Pavyzdžiui, reikalavimas iki gruodžio 15 d. nearti ir kitaip neįdirbti azotą kaupiančių ražienų, po to galima arti, nors gruodžio mėnesį tokie darbai nevyksta.

„Nežinau, iš kokios planetos atskrido žmogus, kuris nustatė, kad ražienas galima arti nuo gruodžio 16 d.. Taisykles rašo kabinetuose sėdintys žmonės, kurie net neįsivaizduoja, kaip iš tiesų atrodo laukai“, – sarkastiškai kalba A. Macijauskas.

Valdininkai nepasiduoda

Tačiau valdininkai lengvai atiduoti pozicijų neskuba.

„Ateičiai, sekančiam finansiniam laikotarpiui, siūlysime, kad būtų verčiama į „dirbamą žemę“, nors iki šiol terminas buvo verčiamas į „ariamą žemę“ ir visi suprato, kad tai ariama žemė, kuri turėtų būti suariama kiekvienais metais. Tačiau realiai to niekas nereikalavo. Dabar mes paliekam šį terminą, tik nacionaliniuose teisės aktuose ir išaiškinime įrašysime „dirbamą žemę“. Ateityje, ruošdamiesi sekančiam finansiniam periodui, Europos Komisijai siūlysime visur naudoti terminą „dirbama žemė“, – aiškina Karolis, Anužis, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas.

Jis tikina, kad tada net formaliai ūkininkams nebus galima taikyti jokių sankcijų. Nuobaudų nebuvo ir iki šiol. Dabar bus tiesiog pakeisto ministro tvirtinamos taisyklės. Tuo pačiu bus nuraminti ir ūkininkai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra sako, jog Žemės ūkio ministerija paaiškino, kad terminas ariamoji žemė yra skirtas apibūdinti vieną iš trijų žemėnaudų (daugiametės ganyklos ar pievos, daugiamečiai sodiniai, ariamoji žemė), kuriomis remiasi žalinimo reikalavimų įvykdymas, o jos apibrėžtis aiškiai išdėstyta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 str., todėl atsisakyti šio termino nėra galimybių.

Ištrauka iš minėtojo reglamento: „f) ariamoji žemė – pasėliams auginti naudojama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie palikti pūdymui, įskaitant pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį atidėtus plotus, nepaisant to, ar ant tos žemės pastatyta šiltnamių, ar ji uždengta pastovia arba nuimama danga;“.

Sankcijos nėra taikomos, jei pareiškėjas naudoja beariminę žemdirbystę, nes žemė naudojama pasėliams auginti.

Ūkininkų siūlomi pakeitimai

Tiesioginių išmokų taisyklėse turi būti patikslintas “Ariamos žemės” apibrėžimas. Ariamosios žemės apibrėžtis aiškiai išdėstyta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 str. Kadangi reglamentas taikomas tiesiogiai atsisakyti šio termino nėra galimybių.
Ištrauka iš minėtojo reglamento: „f) ariamoji žemė – pasėliams auginti naudojama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie palikti pūdymui, įskaitant pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį atidėtus plotus, nepaisant to, ar ant tos žemės pastatyta šiltnamių, ar ji uždengta pastovia arba nuimama danga;“.

Apibrėžimas turi būti patikslintas taip:

3.2. Ariamoji žemė – dirbamos žemės plotas, naudojamas žemės ūkio augalams auginti ar pūdymui. ir suariamas dažniau nei kas penkeri metai