Nemažai dalis grūdų supirkėjų 2018 metais iš ūkininkų taip ir negavo pagal sutartį nustatyto kiekio grūdų. Dėl šios priežasties šiemet delsiama sudarinėti sutartis, supirkėjai jų pasirašymą bando nukelti kuo vėliau, kada rinkoje bus daugiau aiškumo.

Sumokėjo ūkininkai

„Šiuo metu kviečių kaina siekia 204 eurų už toną, bet kainos keičiasi kiekvieną dieną“, – DELFI teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas.

Anot specialisto, kainų kitimas priklauso nuo standartinių ekonomikos dėsnių: pasiūlos ir paklausos.

Pasiūlą veikia pranešimai apie pasėlių plotus bei nuimtą derlių atskirose valstybėse. Rinkoje labiausiai stebimi 5 regionai, į kurį orientuojasi ūkininkai, tai: Rusija, Ukraina, Argentina, Amerika ir Europos Sąjunga. Būtent jų rodikliai ir nustato kainų pokyčius. Šios šalys išsidėsčiusios po visą pasaulį, skiriasi metų laikai bei laikas derliui nuimti.

Nežymiai grūdų kainas lemia ir paklausa, tačiau ji kinta mažiau - apie 1-2 proc.

Administracijos vadovo manymu, dėl praėjusių metų nesutarimų tarp ūkininkų ir supirkėjų išankstinių sutarčių dėl grūdų pardavimo pasirašymas bus nukeliamas pavasariui. Įmonės savo ruoštu į naujas sutartis ketina įtraukti nemažai rizikos saugiklių.

„Šis konfliktas atnešė milžiniškus nuostolius ūkininkams. Jiems pajamos krito apie 15 - 20 procentų. Grūdus superkančios įmonės tokioje situacijoje nustatė kainų skirtumus, kuriuos ūkininkai, neturėdami kito pasirinkimo, sumokėjo. Supirkėjai dėl to laimėjo. Pinigus gavo, šitaip pasidengė nuostolius už negautus grūdus, o logistikos ar kitų prekybos išlaidų nebuvo. Visus nuostolius padengė ūkio sektorius, žemdirbiai“, – kalbėjo I. Jankauskas.

Skirtingi regionai

Specialistas aiškina, kad grūdų surinkimo rodikliai priklauso ir nuo regionų, kurie, grubiai skaičiuojant, yra trys: vidurio, vakarų ir rytų/pietų. Vidurio Lietuvoje įprastas kviečių derlius yra 7 tonos iš hektaro. Vakarų Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 4-5 tonas. O rytinėje dalyje kviečių auginti neapsimoka, ieškoma kitų kultūrų. Skirtingas žemės derlingumas įvairiuose regionuose ir gamtos sąlygos nulemia, kiek ūkininkai užaugins ir parduos.

„Ūkininkai sudarinės sutartis ir šiais metais bandys užauginti su įmonėmis sutartus kiekius. Tikimės, kad sausra šiais metais nepasikartos ir ūkininkams dirbti gamtos sąlygos bus palankios“, – tikisi I. Jankauskas.

Šiaulių apskrityje ūkininkaujantis Aurimas Briedis tvirtina, kad pasirašius išankstines sutartis su įmonėmis kviečių kainos svyruoja apie 170-180 Eur/t, o jei pasitaiko geri kontraktai, siūloma ir po 200 Eur/t.

„Savo produkciją jau 20 metų pardavinėjame stambiems lietuvių supirkėjams, įmonėms bei vietiniams kooperatyvams. Tik praeitais metais apsigavau su pupomis, pardaviau iš anksto, bet, kaip žinoma, jos neužaugo ir teko susimokėti nemažą baudą“, – skaudžią patirtį atskleidė ūkininkas.

Pasak A. Briedžio jam pritrūko dviejų tonų iki sutarties normos, o jos neįvykdęs ūkininkas turėjo sumokėti superkančiai įmonei baudą. Sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad sutarčiai negalioja „force majeure“ atvejai, kuriems ir priskiriamos sausros sukelti nuostoliai.

„Pirmą kartą turėjau tiek nemalonumų, teko susimokėti apie 20 tūkst. eurų. Siūliau įmonei kompromisą, kad kitais metais aš jiems atvešiu tą patį ar net didesnį kiekį, tačiau susitarti nepavyko. Įprastais metais aš parduodu nemažai, beveik 6 tonas pupų, ir tai pačiai įmonei parduodavau, jokių nesklandumų nekildavo. O praeitą sezoną man nepavyko užauginti reikiamo skaičiaus, nes gamta padarė savo“, – atviravo A. Briedis.

Praeitų metų nesėkmė ūkininko nepalaužė, šį sezoną jis toliau augins grūdus ir pardavinės supirkėjams, tik jau atidžiau skaitys sutarties sąlygas.

Sutartis sudarinės

„Šiais metais bandysiu atsistoti ant kojų ir vėl sudarysiu sutartis su įmonėmis. Reikia tikėtis, kad bus geriau, praeitais metais visiškai į minusą nenuėjome, bet neneigsiu, patirti nuostoliai buvo tikrai milžiniški. Metų gale viską skaičiuojame, dėliojamės, šiuo metu dėl nepristatytų grūdų visas problemas išsprendėme, pradedame naują lapą ir tikimės gero derliaus. Visada stengiamės galvoti, kad bus tik geriau“, – kalbėjo A. Briedis.

Grūdų supirkimo įmonių atstovai dar rudenį pripažino, kad išankstinio pardavimo sutartis pasirašiusių ūkininkų situacija dėl sausros buvo sudėtinga. Tačiau jie piktinosi, kad kai kurie žemdirbiai, pamindami išankstinius įsipareigojimus, bandė gudrauti ir grūdus brangiau parduoti kitiems.

Rudenį DELFI kalbintas Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Kubiliūnas pateikė pavyzdį, kad pagal pasirašytus įsipareigojimus sutartą grūdų dalį pardavus po 165, o o be sutarties kainos siekė po 200 eurų, už toną gaunamas neblogas kainos vidurkis. Visgi keletą pastarųjų metų išankstinės sutartys buvo naudingos. Pernai jas sudarę ūkininkai pašarinius kviečius pardavė po 130 eurų, o be sutarties – tik už 90 eurų už toną.

R. Kubiliūnas pasakojo, kad sutartyse su ūkininkais smulkiomis raidėmis parašyta informacija apie baudas bei kitas sąlygas ne vienam augintojui sukėlė galvos skausmą. Labiausiai jį šokiravo 20 proc. bauda ūkininkams nuo fiksuotos sumos dėl patirtų nuostolių, o kitai pusei nebuvo jokių sankcijų.

Ūkininkai atsigavo

Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas, Žemės ūkio rūmų konsultantas Sigutis Jundulas tvirtina, kad ūkininkai šiuo metu jau atsigavo po praeitų metų konflikto su supirkėjais, nes baudų sumos nebuvo milijoninės, bet finansinis minusas ūkininkams vis tiek jaučiamas.

„Buvo įmonių, kurios tolerantiškai žiūrėjo į ūkininkų padėtį, neskyrė jokių baudų, jei iki sutartyje nustatytų normų įvykdymo trūko apie 10 procentų. Tačiau žinau situacijų, kai ūkininkai gavo beveik 7 tūkstančių eurų baudas. Visas šis konfliktas nebuvo labai rimtas finansinis smūgis ūkininkams, tačiau dabar tai lemia, kad ūkininkai renkasi tik tas įmones, kurios buvo tolerantiškos ir atlaidžiau žiūrėjo į sausros sukeltą problemą”, – pasakoja S.Jundulas.

Pasak konsultanto, apskirtai, žemės ūkio rinka yra labai palanki, nėra jokios monopolijos, pasaulinė rinka galioja visiems, supirkėjų yra daug, todėl drąsiai galima rinktis kam pardavinėti savo produkciją. Situacija dabar tokia, kad rudenį pasėti žiemkenčiai atrodo puikiai ir būsimo derliaus potencialas geras. Taip pat supirkimo kainos gana aukštos ir ne kiekvienas atsispirs sutarčiai, kai siūloma 200 eurų už toną. Tereikia protingai apgalvoti ir paskaičiuoti, kiek tonų parduoti su sutartimi ir realistiškai pasverti savo galimybes.

„Nesakau, kad ūkininkas visada teisus, tačiau praeitais metais visoje Lietuvoje buvo paskelbta „force majeure” padėtis, išėjo įsakymas, kad reikia paskelbti sausrą ir įmonės privalėjo atsižvelgti į tai ir tartis su ūkininkais, tačiau kai kurios įmonės prašė pinigų ir reikalavo kompensuoti žalą. Dėl kelių tūkstančių, kurių reikalavo iš ūkininkų, kai kurie supirkėjai šiais metais prarado daugelį savo klientų. Sudarinėjant sutartis ūkininkai turėtų įdėmiai perskaityti ir išsiaiškinti visas sąlygas. Su išankstinėmis sutartimis vieną sezoną ūkininkai laimi, o kitą skaudžiai nukenčia”, – teigia S.Jundulas.