Tinklas „Natura 2000“ skirtas išsaugoti labiausiai nykstančias Europos laukinių paukščių, gyvūnų, augalų rūšis ir buveines. Jis remiasi Paukščių ir Buveinių direktyvomis, kurias įsipareigojusios vykdyti ir mūsų šalis.

Specialistai sako, kad anksčiau saugomos teritorijos buvo steigiamos pagal principą „kaip gražu“, o dabar – „oi, radau“, todėl turime perteklinį saugomų teritorijų tinklą, kurį būtina peržiūrėti. Jie siūlo leisti laisviau ūkininkauti mažiau vertinguose miškuose. Miško verslininkai skaičiuoja, kad dėl draudimų gali būti prarasta iki 3,5 mln. kubinių metrų medienos ir jiems tektų atleisti iki 2000 darbininkų. Taip nutiko, nes laiku neperžiūrėjome saugomų teritorijų sistemos.

Prieš ketverius metus Lietuvoje buvo baigta visų europinės svarbos buveinių – miškų, vandens, pelkių, pievų, smėlynų – grupių inventorizacija, kuriai iš Europos regioninės plėtros fondo bei valstybės biudžeto skirta per 3,3 mln. eurų. Tačiau šiuo metu tenka spėlioti, ar dalis suinventorizuotų buveinių nebuvo sunaikinta.

Ne visur įves apribojimus

Aplinkos ministerija įsipareigojo pašalinti tinklo „Natura 2000“ spragas, kai šiemet Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Briuselis tvirtina, kad valstybė nenustatė gamtos apsaugos teritorijų ir neužtikrino tinkamos vietinių buveinių ir rūšių apsaugos.

„Per artimiausius dvejus metus planuojame atrinkti ir patvirtinti naujas „Natura 2000“ teritorijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba taip pat įpareigota iki kitų metų pabaigos patikslinti mokslinio pobūdžio informaciją apie šio tinklo teritorijas specialioje duomenų bazėje“, – DELFI komentavo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius.

Anot jo, šalys nėra įpareigotos kiekvieną kartografuotą Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralios buveinės plotelį priskirti tinklui „Natura 2000“ – reikia įtraukti geriausias, reprezentatyviausias vietoves užtikrinant geografinį tolygumą ir ekologinių sąlygų įvairovę.

„Pagal ES gaires apsauga laikoma pakankama, kai nuo viso natūralių buveinių ploto šalyje į saugomas teritorijas įtraukta ne mažiau kaip 20 proc. viso neprioritetinių ir ne mažiau kaip 60 proc. prioritetinių natūralių buveinių tipų ploto. Tai reiškia, kad griežčiausia apsauga, daugeliu atvejų, pagrindinių miško kirtimų draudimas, miško buveinių tipams yra ar bus papildomai taikoma jau esančiose „Natura 2000“ teritorijose. O ten, kur kartografuoti EB svarbos miško buveinių plotai liks už tinklo teritorijų ribų, papildomi veiklos apribojimai nenumatomi“, – aiškino A. Klimavičius.

Prognozuoja nuostolius

Aplinkos ministerija dar tik skaičiuoja galimą ekonominį, socialinį ir ekologinį poveikį, kurį sukels papildomas EB svarbos natūralių buveinių apsaugos režimo taikymas. O miškų sektoriaus specialistai jau pateikia savo prognozes.

„Bendras papildomai inventorizuotų miško buveinių plotas yra 171,6 tūkst. ha, o jų 20–60 proc. turės būti saugoma. Taigi papildomai saugomoms teritorijoms turės būti priskirta apie 34–112 tūkst. ha miškų, kurių didesnė dalis yra brandūs ir pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus galėtų būti kertami plynais miško kirtimais. Uždraudus pagrindinius kirtimus saugomose teritorijose ir stipriai juos apribojus kituose miškuose vietinės medienos pasiūla sumažėtų“, – DELFI dėstė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis.

Jis tęsė, kad net jei kirtimus miškuose, nepatenkančiuose į saugomas teritorijas, išlaikytume dabartiniame lygyje, turėtų susidaryti 2,2 mln. kubinių metrų medienos stygius. Jį tektų kompensuoti arba intensyvinant kirtimus, arba importuojant medieną.

„Jei dar bus įvedami papildomi Aplinkos ministerijos pristatyti Seimui apribojimai, prekinės medienos trūkumas gali siekti ir apie 3–3,5 mln. kubinių metrų. Tai reiškia, kad nebereikėtų apie 2000 miško darbininkų, atitinkamai darbo netektų ir transporto vairuotojai“, – prognozavo LMSA pirmininkas.

Foto: DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

Laiku neperžiūrėjome sistemos

Miškininkai pastebi išryškėjusį paradoksą: inventorizuojant europinės svarbos miško buveines paaiškėjo, kad didžioji jų dalis susitelkusi ne anksčiau įsteigtose saugomose teritorijose, o už jų ribų – miškuose, kuriuose ūkininkaujama.

Štai valstybiniuose miškuose iš viso inventorizuota 158,2 tūkst. ha EB svarbos miško buveinių. Jų rezervatiniuose miškuose yra 16,4 tūkst. ha, draustiniuose ir rekreaciniuose miškuose – 42,5 tūkst. ha, apsauginiuose miškuose – 15,9 tūkst. ha, o ūkiniuose miškuose – net 83,4 tūkst. ha.

Aleksandro Stulginskio universiteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius prof. dr. Gediminas Brazaitis įsitikinęs, kad turime perteklinį saugomų teritorijų tinklą.

„Anksčiau saugomos teritorijos buvo steigiamos pagal principą „kaip gražu“, o dabar pagal – „oi, radau“. Nuo tarybinių laikų paveldėta tam tikra saugomų teritorijų sistema buvo daugiau skirta gražių parkinių miškų apsaugai, kraštovaizdžio draustiniams. O ES mus prašo saugoti buveines, retų ar nykstančių rūšių paplitimo vietas. Paaiškėjo, kad jų daugiausia yra ūkiniuose miškuose. Problema, kad laiku neperžiūrėjome saugomų teritorijų sistemos, ieškodami naujo balanso“, – DELFI aiškino jis.

Dalį buveinių galėjo sunaikinti?

Kai kurie miškų sektoriaus atstovai pateikia ir radikalesnę nuomonę: esą daug saugomų teritorijų už europinius pinigus buvo įsteigtos be pagrindo.

EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo visoje šalyje projektui vadovavęs Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius DELFI pabrėžė, kad iki šiol miškininkai skeptiškai sutikdavo naują informaciją apie saugomus objektus, ir siūlė vieni kitais labiau pasitikėti, nes darbai atlikti labai atsakingai.

„Nemanau, kad nuo buveinių inventorizacijos praėjus 4–6 metams, reikėtų jas inventorizuoti iš naujo. Nebent būtų galima įtarti, kad žymios dalies suinventorizuotų buveinių jau neliko – sunaikintos būdingosios savybės, pakeista jų struktūra, arba buveinių tiesiog fiziškai nebėra“, – kalbėjo jis.

Mediena
Foto: E. Kniežausko nuotr.

Pasak V. Rašomavičiaus, inventorizacijos rezultatai iškart buvo paskelbti tinklalapyje, o vėlesniame etape valstybė stabtelėjo ir nieko nedarė: tokia padėtimi esą galėjo pasinaudoti apsukrus miškų naudotojas – iškirsti jokio apsaugos statuso neturintį plotą.

„Svarbiau būtų pradėti buveinių monitoringą ir įvertinti, ar pakankamai gerai užtikriname jų apsaugą, kaip to reikalauja Buveinių direktyva“, – pastebėjo jis

Siūlo ieškoti naujo balanso

G.Brazaitis pabrėžė, kad inventorizuojant buveines projekto vykdytojai naudojosi tuomet turėta informacija, kuri visada yra ribota, be to, dideliame ekspertų kolektyve dažnai vertinimai šiek tiek išsiskiria. Jo nuomone, dauguma, gal apie 80 proc. buveinių, nustatyta teisingai. Profesoriaus pastebėjimu, reikia ieškoti kompromisų dėl miško naudojimo ir gamtosaugos.

„Dabar gamtosaugos klausimus Lietuvoje neretai norima spręsti remiantis gana ekstremaliais norais – išsaugoti viską ir 100 proc., o tai neįmanoma. Reikėtų į šį klausimą pažiūrėti giliau. Visuomenei reikia apsispręsti, ko nori iš miškininkų. Daugelyje Europos valstybių siekiama, kad efektyvus miškų ūkis neneštų nuostolio, jis yra dotuojamas. O mes reikalaujame didelio pelno, bet kartu dar keliame ir gamtosauginius reikalavimus. Tuomet reikėtų atitinkamai mažinti tokias aukštas ekonomines užduotis“, – kalbėjo jis.

G. Brazaitis pabrėžė, kad miškininkai mielai sutinka saugoti reikiamas teritorijas, kai mato jog apsauga duos realios naudos gamtai ir saugomoms vertybėms. Jis siūlo ieškoti naujo balanso: vertingų teritorijų apsaugą griežtinti, o mažiau vertinguose miškuose leisti laisviau ūkininkauti.