Globali ekologinių produktų rinka kasmet auga apie 10 proc. ir šiuo metu sudaro daugiau kaip 80 mlrd. eurų per metus. Per pastaruosius 15 m. Europoje ekologinės produkcijos parduodama ženkliai daugiau: 2004 m. jos parduota už 11 mlrd. eurų, o šiuo metu ši suma sudaro gerokai per 30 mlrd. eurų, rašoma pranešime.
„Baltic Food Organisation“ – viena didžiausių maisto organizacijų Lietuvoje, vienijanti daugiau nei trisdešimt narių: didžiausių Lietuvos maisto gamybos įmonių, ekologinio ūkio ūkininkų maisto organizacijų, kurių bendra apyvarta didesnė nei 1 mlrd. eurų. Jos vadovo Romo Apulskio teigimu, Lietuvos organinės produkcijos gamintojai ir pardavėjai išnaudoja visame pasaulyje didėjantį susidomėjimą sveiku maistu.
„Galbūt kažkam tai – mada, tačiau tendencijos yra tokios: pasaulyje vis labiau domimasi sveikesne mityba. Ekologinės produkcijos auginimas mažiau kenkia aplinkai, todėl nenuostabu, kad populiarėjant „žaliesiems“ judėjimams, didėja ir susidomėjimas ekologine mityba. Manau, kad ilgainiui susidomėjimas sveika produkcija didės ir pas mus“, – tvirtina R. Apulskis.
Eksportuoja nuo Kanados iki Taivano
Kol kas Lietuvos gamintojams labiau apsimoka orientuotis į eksportą. Kaip teigia vieno iš BFO narių „Auga group“ komunikacijos projektų vadovas Matas Miknevičius, 80 proc. bendrovės produkcijos yra parduodama ne Lietuvoje.
Bendrovė savo gaminius eksportuoja į daugelį Europos valstybių, taip pat nuolat plečia eksportą į egzotiškesnes rinkas. Šiuo metu produkcija parduodama Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Taivane.
„Ekologiškos maisto produkcijos populiarumas įvairiose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, JAV, Skandinavijos šalyse, Japonijoje ar Kanadoje tokie produktai labai populiarūs, juos kasdien renkasi didelė dalis pirkėjų. Lietuvoje ar aplinkinėse šalyse ekologinių produktų rinka vis dar ganėtinai maža, tačiau ir čia ji sparčiai plečiasi“, – sako „Auga group“ atstovas M. Miknevičius.
Nors ekologinių maisto prekių paklausa viršija pasiūlą, patekti į didžiųjų prekybos tinklų parduotuves, o ypač – užsienyje, nėra paprasta, nes konkurencija tarp gamintojų visame pasaulyje labai didelė. Koją kiša ir įvairūs techniniai reikalavimai – dokumentų tvarkymas kartais užtrunka pernelyg ilgai, ypač eksportuojant į ne ES šalis.
Taip pat reikia atsižvelgti ir į kultūrinius skirtumus, nes kiekvienoje šalyje skiriasi vartojimo tradicijos, ekologinių produktų populiarumas, atpažįstamumas ir požiūris į juos.
„JAV vartotojai ekologiškus produktus dažniausiai renkasi todėl, kad šie produktai yra sveikesni. Skandinavijos šalyse labiau kreipiamas dėmesys į poveikį aplinkai – skandinavams reikšmingiausia tai, kad auginant žemės ūkio produkciją ekologiniu būdu, į aplinką nepatenka kenksmingi chemikalai, išsaugoma biologinė įvairovė. O Japonijos vartotojams svarbu, kad viskas būtų auginama „su pagarba žemei“, – pasakoja M. Miknevičius ir priduria, kad kultūriniai skirtumai atsiskleidžia ir derybų procese: vienaip jos vyksta su partneriais Vokietijoje, kitaip – Japonijoje ar Kanadoje.
Ekologinė beržų sula – į Kiniją
Kultūrinius skirtumus pastebi ir kitos BFO narės – UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ – verslo plėtros direktorius Rolandas Sturlis. Bendrovė neseniai pradėjo eksportuoti ekologišką beržų sulą į Kiniją. R. Sturlis pažymi, kad Kinijoje daugeliu atveju teigiamai žiūrima į maisto prekes, importuotas iš ES šalių, jos laikomos aukštesnės kokybės nei vietinės.
Vis dėlto kol kas kiniečiai nelabai skiria, ar prekė iš Europos yra ekologiška, ar įprasta. Ekologinis ES ženklinimas – lapelis su žvaigždutėmis žaliame fone – jiems kol kas nieko nesako.
„Kinijoje negalima jokios etiketės iš karto spausdinti jų kalba – toks produktas būtų vertinamas kaip vietinės rinkos gaminys. Ant į Kiniją eksportuojamo produkto turi būti klijuojamas papildomas lipdukas kiniečių kalba, tačiau reikia išlaikyti ir europietiško stiliaus etiketės dizainą. Tokiu būdu vietiniai mato, kad tai – importuojama prekė“, – apie Kinijos vartotojų įpročius kalba R.Sturlis.
Jis pasakoja, kad patekti į Kinijos rinką nebuvo lengva: „Daug laiko praėjo, kol radome platintoją, kol adaptavome tai rinkai tinkamą produktą. Sudėtingiausias dalykas – reikia du mėnesius laukti, kol konteineris nuplauks iki Kinijos. Tiesa, rizikos, kad beržų sula suges, nėra. Ji išpilstyta į stiklinius buteliukus, šaldytuve ar kitokiame temperatūros režime jos laikyti nereikia“, - kalba verslo plėtros direktorius.
Lietuvoje neparduoda
„Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ ekologišką beržų sulą taip pat eksportuoja ir į Baltijos šalis, bandomosios gaminio partijos pradėtos vežti į Pietų Korėją. Lietuvoje ekologiškos sulos įmonė nepardavinėja.
„Turime labai ribotus resursus, iš kurių galime gaminti ekologinę beržų sulą. Lietuvoje beržų sulą vartoti priimta, todėl yra nusistovėjusi maksimali kaina, kurią vartotojai pasirengę už ją sumokėti. Visai kitaip yra JAV ar Azijos šalyse, kur toks produktas yra naujas. Mūsų tikslas – eksportuoti ten, kur už mūsų produktą būtų sumokama daugiau negu Lietuvoje. Kadangi beržų sula praturtinta ekologiškais priedais, ji tampa labai patrauklaus skonio. Vis dėlto ekologišką produktą pagaminti yra sunkiau, be to, žaliavų resursai gerokai mažesni“, – tikino R. Sturlis.
