Kanados ankštinių augintojai ir perdirbėjai, ieškodami galimybių savo verslo plėtrai, atsisuko į naminių gyvūnėlių maisto rinką, nes auganti pasaulinė pasiūla kerta per kainas, o importo tarifai apsunkina tiekimą didžiausiai ankštinių vartotojai pasaulyje – Indijai. Naminių gyvūnėlių sektoriuje šiuo metu yra išaugusi baltymingo, beglitimio vegetariško maisto paklausa, nes šeimininkai savo gauruotiems bičiuliams vis dažniau ieško begrūdžio ėdalo.
„Gyvūnėlių mylėtojai svarsto maždaug taip: „Jei beglitimis maistas yra sveika man, vadinasi, beglitimis ėdalas bus sveika mano augintiniui“, – teigia Davidas Nobbsas, Saskatūne, Saskačevane įsikūrusios bendrovės „Canpulse Foods“ vykdantysis partneris. Bendrovė 2017 m. į Jungtines Valstijas eksportavo 15 tūkst. tonų ankštinių.
Tendencija vengti glitimo ateina iš žmonių mitybos, nes vis daugiau vartotojų linksta prie sveikesnio maisto ir renkasi produktus, kuriuose nėra glitimo, laktozės ir pan.
Ankštinės kultūros, įskaitant žirnius, lęšius ir avinžirnius, yra aukšto baltymingumo augalai, kuriuos galima vartoti sveikus, malti į miltus arba, atskyrus baltymus, skaidulas ir krakmolą, jais papildyti perdirbtus maisto produktus. Žmonių maisto sektoriuje šių ingredientų paklausa šiuo metu yra išaugusi, nes maisto gamintojai jų deda visur – nuo pusryčių javainių iki greitų užkandžių.
Pastaruosius penkerius metus ankštinių ingredientų naudojimas naminių gyvūnėlių ėdale kasmet paauga 10 procentų – tikimasi, kad jis ir toliau kasmet augs 5 procentais, remiantis 2016 m. „Euromonitor“ tyrimu, kurį užsakė „Pulse Canada“, Vinipege, Manitoboje įsikūrusi pramonės grupė, atstovaujanti šalies augintojams, prekybininkams ir perdirbėjams. Naujoji rinka potencialiai galėtų priglobti bent dalį Kanados ankštinių, teigia „Pulse Canada“ rinkos plėtros direktorė Jackie Tenuta.
Maisto produktai „be to ir ano“ keičia mūsų visų mitybą
Pasak D. Nobbso, Kanada kasmet eksportuoja apie 40 tūkst. tonų geltonųjų žirnių, raudonųjų lęšių ir avinžirnių į Jungtines Valstijas, kur jie perdirbami į naminių gyvūnėlių ėdalą, nors vos prieš kelerius metus tas skaičius buvo arti nulio. Eksportuojamų ankštinių kiekis ir toliau augs, nes dėl žemų kainų jie tampa vis patrauklesni maisto gamintojams, kurie jais papildo kitus produktus, o vartotojai ir toliau linkę teikti pirmenybę begrūdžiam maistui.
Šis sektorius – ryški išimtis dėl kainų kritimo kenčiančioje pasaulinėje rinkoje. Nors dar 2016 m. ankštinių augalų kainos buvo pasiekusios aukščiausią tašką, nuo to laiko ūkininkai išplėtė gamybą, sukurdami perteklių. Kaip rodo vyriausybės surinkti duomenys, per pastaruosius dešimt metų Kanadoje ankštinėms kultūroms skirtų akrų skaičius daugiau nei padvigubėjo, o žirnių sodinimas per pastaruosius penkerius metus išaugo 8 proc.
Indijos nustatyti aukšti ankštinių importo tarifai dar labiau pablogino situaciją – Kanada, didžiausia ankštinių eksportuotoja, tiekimą praktiškai nutraukė. Remiantis „Farmco“ grūdų prekybos agentūros duomenimis, Saskačevane raudonųjų lęšių kainos nuo 2016 m. sausio mėnesio nukrito 68 proc., o geltonųjų žirnių – 41 proc.
Žmonės vis dažniau stengiasi pirkti vietinių ūkininkų ir augintojų užaugintus maisto produktus, ir „panašų šabloną matome kalbant apie kačių ir šunų šėrimą“, teigia „Champion Petfoods“ prezidentas ir generalinis direktorius Frankas Burdzy, kurio bendrovei priklauso prekių ženklai „Acana“ ir „Orijen“. Nors dauguma „Champion Petfoods“ produktų vis dar gaminami iš mėsos, kai kuriuose šunims skirtuose produktuose yra ir ankštinių, įskaitant sveikus raudonuosius lęšius ir avinžirnius.
„Naminių gyvūnėlių sužmoginimas yra reali tendencija, - interviu Vinipege patvirtino Muradas Al-Katibas, Saskačevane įsikūrusios bendrovės „AGT Food and Ingredients“, vienos didžiausių ankštinių eksportuotojų pasaulyje, vadovas. – Šiuo metu stebime naminių gyvūnėlių maisto pramonės šuolį nuo šėrimo naminio maisto likučiais prie suplanuotos dietos, pritaikytos gyvūnėlio amžiaus tarpsniui“.
