Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad Lietuvos ūkininkai siekia gauti ES išmokų vidurkį.
„Lietuviai derybines pozicijas užleido jau stojant į ES ir vėliau derantis, nes parama, išmokos mūsų žemės ūkiui yra žymiai mažesnės nei kitų ES šalių. Lietuva gauna mažiau nei 70 proc. ES vidurkio“,– BNS antradienį teigė A. Svitojus.
Anot jo, žemdirbiai vėl protestuos gruodžio 13 dieną, kai Europos Vadovų Tarybai Briuselyje svarstant naujo ilgamečio ES biudžeto projektą 2021-2027 metams, bus aptariami ir žemės ūkio klausimai. Pasak A. Svitojaus, prie akcijos jungsis ir Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos bei Slovakijos žemdirbiai.
„Mes nenorime būti antrarūšiai, kaip dažnai pabrėžiama – jūs mažiau gaunat, jums mažiau ir reikia, ir mažiau reikės ateityje, nes iš to gyvenate. Mes norime lygesnių teisių su visomis kitomis ES šalimis“,– teigė A. Svitojus.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad pastaruoju metu nebuvo pokalbių dėl tiesioginių išmokų nei valstybių vadovų, nei ministrų lygmeniu, vyksta tik techniniai pokalbiai – visų ES šalių narių atstovai Briuselyje formuoja derybų krepšelį valstybių vadovams.
„Tame krepšelyje kol kas, paskutinėmis žiniomis, paliktos dvi opcijos valstybių narių vadovams nutarti. Pirma opcija – pritarti tiesioginių išmokų vienodinimui, kita opcija yra atmesti ir fiksuoti status quo, kaip dabar yra, ir nevienodinti tiesioginių išmokų“,– BNS sakė G. Surplys.
Anot jo, tuo pačiu metu vyksta įvairūs dvišaliai ir regioniniai susitikimai, kurių metu ministrai kalbasi apie būtinybę nemažinti žemės ūkio finansavimo.
Vis dėlto, kurį variantą pasirinks ES, pasak G. Surplio, prognozuoti sunku.
„Sunku pasakyti, Europos Komisijos pirminis pasiūlymas, kurį pateikė birželio mėnesį, numato tą tiesioginę konvergenciją (tiesioginių išmokų vienodinimą – BNS), tačiau mūsų manymu, per lėtai, nes iki 2027 metų Lietuvos tiesioginių išmokų lygis būtų pakeltas tik iki 80 proc. ES vidurkio“, – kalbėjo ministras.
„Esame Žemės ūkio ministerijos viduje pasiskaičiavę, kad maždaug pusė šalių pritaria tiesioginių išmokų konvergencijai ir maždaug pusė yra prieš ją“,– pridūrė jis.
ES tiesioginių išmokų vidurkis – apie 266 eurai už hektarą. Nuo 2013 metų, kai Lietuvai buvo siūloma 144 eurų išmoka, šalies žemdirbiai jau yra suorganizavę 5 protesto akcijas.
G. Surplys spalį yra sakęs, kad 2013 metais Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta, jog 2019 metų pabaigoje Lietuvos ūkininkai gaus ne mažiau nei 196 eurus už hektarą. Šiuo metu ūkininkai gauna 170 eurų, o Europos Komisijos siūlymu, 180 eurų Lietuva gaus tik 2027 metais.
Lietuvai 2021–2027 metais tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų, arba 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 metais, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. eurų – 26,2 proc. mažiau.
EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius Tasas Haniotis birželį yra sakęs, tiesioginių išmokų suvienodinimas negali būti staigus, nes Lietuvos ekonomikos plėtra nėra tolygi kitų ES narių plėtrai. Be to, žemės ūkis visoje ES ir Lietuvoje neužima didelės ekonomikos dalies, todėl išmokų didinimas nespręs emigracijos ir kitų problemų.
Spalį Lietuvos žemdirbiai Briuselyje protestavo per Europos Vadovų Tarybos susitikimą, Europos Parlamentui bei Komisijai jie įteikė peticijas.