Pradžioje skaičiai. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad šalies ūkio plėtra sumažėjo.
Finansinius srautus išdžiovino sausra
Skelbiama, kad 2018 m. trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 12,0 mlrd. EUR, o palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė – 0,4 proc.
Trečiąjį ketvirtį neigiamam BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo sumažėjusi žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių sukurta pridėtinė vertė. Sumažėjusią pridėtinę vertę šioje veikloje lėmė prastesnis žemės ūkio augalų derlius.
„Augalininkystėje, prognozuojama, gausim apie 25 proc. mažesnį derlių nei pernai. Tačiau tai tik prognozės. Tai gali būti 100 mln. eurų ir tai pagrindinė BVP kritimo priežastis. Gyvulininkystėje padėtis nėra bloga“, – aiškina Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Ekspertas sako, kad šie praradimai reiškia, jog stambūs ūkiai šiuos metus baigs nuostolingai, nes gamybos savikaina dėl kuro brangimo ir kuro akcizo padidinimo paaugo 2 proc. Įvertinus, jog derlius ketvirtadaliu mažesnis, nors ir 10 proc. brangesnis, pelningumas dvigubai mažesnis nei pernai, nors ir 2017 m. buvo neįspūdingi – dalis žemdirbių nukentėjo dėl liūčių.
„Žemės ūkis Lietuvoje neįvertinta ūkio šaka. Jo dedamoji pas mus didžiausia Baltijos šalyse ir viena didžiausių ES. Nors pats sektorius sukuria palyginti nedaug pridėtinės vertės, tačiau jis yra sektorius donoras ir sukuria labai daug pridėtinės vertės, paprasčiau kalbant, duoda darbo, kitiems sektoriams, pavyzdžiui, transportui. Pagal šį rodiklį žemės ūkis Lietuvoje antras“, – ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekspertas sako, kad trečias ketvirtis žemdirbiams ypatingai svarbus, nes augalininkystėje būtent šiuo metu gaunamos pagrindinės pajamos ir sudaromi ilgalaikiai technikos įsigijimo sandoriai, daugiausia darbo duodama transporto įmonėms.
„ES dėl to ir subsidijuoja žemės ūkį, kad išlaikytų visą grandinę, kuri sukasi šalia. Pavyzdžiui, mums paranku, kad techniką įsivežame, todėl poveikis BVP kur kas mažesnis, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur traktoriai gaminami“, – ekonomikos niuansus aiškina Ž. Mauricas.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas skaičiuoja, kad dėl nuimamo derliaus trečiąjį ketvirtį žemės ūkio sektorius paprastai sukuria daugiau nei 6 proc. visos Lietuvos ūkio pridėtinės vertės – tai apie 3,5 karto daugiau nei kitais ketvirčiais. Tačiau šiemet, Statistikos departamento išankstiniais vertinimais, derlius turėtų būti beveik 25 proc. mažesnis nei pernykštis. Tai atitinkamai neigiamai veikia ir ekonomikos raidą. Panašia apimtimi kaip šiemet grūdinių augalų derlius buvo sumažėjęs 2006 ir 2010 m., tada tai nulėmė apie 1 proc. lėtesnę ūkio plėtrą.
Parodė žemės ūkio vietą
„BVP kritimas iliustruoja tikrąją mūsų ekonomikos padėtį. Iki šiol buvo populiaru kalbėti, kad žemės ūkis nieko nesukuria, niekam nereikalingas ir yra kitos, modernios, Lietuvos išlaikytinis. Tačiau užteko, kad tik vienas segmentas – augalininkystė – susidurtų su gamtiniais sunkumais ir tai pajuto ne tik žemės ūkis, bet ir visa šalies ekonomika“, – sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Jis vardina ir kas, be ūkininkų, kurie šiemet prikūlė apie mažiau javų, skaičiuoja mažesnes pajamas. Tai transporto įmonės, Klaipėdos uostas, elevatoriai.
„Galime įsivaizduoti, kas nutiktų, jei žemės ūkis susidurtų su didesnėmis problemomis. Manau, ir šios netektys pravers akis skeptikams“, – dėsto A. Macijauskas.
Grūdininkų asociacijos duomenimis, supirkėjai skaičiuoja, kad derliaus nuostoliai gali siekti, lyginant su ankstesniais metais, iki 40 proc. Tai būtų apie 2 mln. t kviečių. Šiandien už toną mokama vidutiniškai 180 eurų.
Be to, biudžeto projekte, kuris numatytas 2019 m., per įvairiausias programas žemės ūkis gaus 97 mln. eurų mažiau nei šiemet.
„Jei dėl vienų nuostolingų metų ūkininkai bankrutuotų, tai tiesiog reiškia, kad tai negyvybingas verslas. Reikia, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, gyventi turint atsargų. Iki 2017 m. penkerius metus iš eilės žemdirbiai dirbo ypatingai pelningai“, – dėsto A. Gapšys.
Tačiau patys žemdirbiai ne tokie optimistiški.
„Nepamirškime ir pieno, nes primilžiai sumažėjo nukentėjus pašariniai bazei. Grandinė tęsiasi į perdirbimo pramonę, prekybą. Pieno kiekį, kurį praradome, turėsime importuoti. Žemės ūkis šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus“, – aiškina A. Macijauskas ir sako, kad padėtis panaši, kaip 2008 m.
Asociacijos vadovui pritaria kolegos.
„Dejuoja visas žemės ūkis. Antri iš eilės prasti metai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Supirkimo kainos eina žemyn. Lietuvos viso žemės ūkio pajamos per penkerius metus vidutiniškai sumažėjo 36 proc. Tai milžiniški nuostoliai. Vien šiemet, kai derlius 1,5 mln. t. grūdų mažiau, Vyriausybė asignavimus mažiname 97 mln. eurų“, – piktinasi Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Senos klaidos
Grūdininkų asociacijos vadovas sako, kad kartojame ir tas pačias klaidas. Kai ekonomika pradeda stoti, mažiname paramą gamybai.
A. Macijauskas tikina, kad ūkių finansinė padėtis įtempta, nors visuotinės tragedijos nėra. Tačiau pernai kai kurie ūkiai nesugebėjo atsiskaityti su kreditoriais, įsipareigojimai buvo nukelti į šiuos metus. Šiemet atsiskaityti nepajėgs dar daugiau ūkių ir nukelti skolas tretiems metams jau sudėtinga. Griūtis gali būti, jei ir kiti metai nebus bent jau vidutiniai. Tuo labiau, kad visos paramos programos mažinamos ne tik Lietuvoje, bet ir ES. Nebus ir vienodų sąlygų su šalių senbuvių ūkininkais.
„Bus leidžiama prisidėti prie paramos iš nacionalinio biudžeto, tačiau Lietuvai tai blogai. Prancūzai ir vokiečiai saviškius parems kur kas daugiau nei mūsiškiai“, – aiškina A. Macijauskas.
Neturime strategijos
A. Gapšys sako, kad kol kas mes tiesiog žiūrime, kaip nyksta kai kurios mūsų ūkio sritys. Pavyzdžiui, nors ir siaučia kiaulių maras, kompleksus pas mus perka latviai, nes patys šios šakos vystyti nemokame. Jei prarasime savo augintojus ir toliau eksportuosime tik žaliavas – grūdus.
„Pieno sektoriuje stebiu, kad kainos produktų biržose nerodo sektoriaus atgavimo. Gali būti, kad nuo šių metų pabaigos kainos pradės kristi ir 2019 m. prasidės sektoriaus krizė ir daug ūkių pasitrauks iš šios srities. Netgi dabar masiškai skubama parduoti mėsinius galvijus“, – dėlioja A. Gapšys ir sako, kad kol kas alternatyvų tam neturime.
Pavyzdžiui, prasidėjus kiaulių marui, kuris privertė trauktis smulkius augintojus, imta skatinti avių auginimą, jų per kelis metus padaugėjo keletą kartų, tačiau parduoti nėra kam.
„Ūkininkai gyvena sunkiai. Sausra padarė didelę žalą – bendras derlius 30–35 proc. mažesnis. Nuostoliams išlyginti reikės kelių metų“, – dėsto J. Talmantas ir prognozuoja, kad kitais metais padėtis bus dar sunkesnė vien dėl to, kad reikės mokėti didesnius mokesčius.
Atsargų, kurias reikėjo sukaupti, nėra. Trąšos brangsta, darbo jėga brangsta, dyzelino kaina susilygino su benzinu, o supirkimo kainos eina žemyn.
„Žvelgiant į finansinius ūkių srautus džiugu, kad nemažai ūkių sukaupę rezervą, nors yra ir ūkių, kurie patirs nemažai iššūkių. Grūdų kaina pasaulyje, nors šiek tiek ir pakilo, tačiau ji ilgametėse žemumose. Kitose šalyse metai derlingi ir pasiūla didelė. Pinigų šiame sektoriuje bus mažiau“, – aiškina Ž. Mauricas ir sako, kad mūsų žemės ūkio ateitis spręsis ateinančiais metais. Jei bus blogi metai, prasidės procesai, kurie turės ilgalaikes pasekmes.
„Šalies realusis BVP, Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2018 m. trečiąjį ketvirtį per metus padidėjo 2,7 proc. Pirmąjį pusmetį jis paaugo 3,7 proc. Lietuvos ūkio plėtros tempą prislopino prastas derlius ir vangiau augantis eksportuojantysis sektorius, tačiau šį nepalankų poveikį iš dalies atsvėrė suaktyvėjusi mažmeninės prekybos veikla“, – sako D. Imbrasas ir prognozuoja, kad didesnių sukrėtimų dėl mažesnio derliaus neturėtų įvykti, tačiau dėl to, kaip rodo ir faktiniai duomenys, BVP augimas 2018 m. bus kiek lėtesnis.
