miškas teikia jam asmeniškai ir ką jis reiškia ekonomikos sektoriui, V. Sinkevičius sutiko pasidalinti mintimis su tinklalapio www. miskininkas.eu skaitytojais, atsakydamas į keletą klausimų.

– Gerbiamas ūkio ministre, ką Jums reiškia miškas ir gamta, ar mėgstate joje leisti laisvą laiką? Gal esate žvejys ar medžiotojas?

– Kaip ir daugeliui Lietuvos gyventojų, man miškas ilgą laiką buvo poilsio vieta, turinti unikalią aurą – tiek kultūriniu, tiek istoriniu požiūriu. Nesu medžiotojas, bet ištaikęs galimybę nuvykstu su šeima į mišką, tiesiog pabūnu gamtoje. Tiesa, turiu prisipažinti, kad tokios išvykos nėra dažnos.

Tapęs ūkio ministru į mišką pradėjau žiūrėti ir kaip į valstybės ekonomikos resursą. Šalies ūkiui itin svarbus baldų sektorius, be to, miško darbams reikalingą įrangą gaminančios bendrovės įdarbina regionų gyventojus, miškas taip pat yra šalies turizmo industrijos dalis. Taigi miškas svarbus ne tik kiekvienam individualiai, bet ir kaip labai svarbi šalies ūkio dalis.

– O pats ar esate prisidėjęs prie želdinių gausinimo, ar esate pasodinęs medį?

– Taip, be jokios abejonės. Tiesa, mano sodinti medeliai auga ne miškuose, o gimtajame Šeškinės mikrorajone, Vilniuje. Man svarbu, kad mano gimtasis rajonas taptų dar patrauklesnis gyventi ne tik dabartiniams gyventojams, bet ir jaunoms šeimoms.

– Šalyje toliau plečiasi ir investuojama į baldų pramonę, kartu kyla ir didelis dalies visuomenės nepasitenkinimas dėl plynai kertamų miškų draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, taip pat padidintų valstybinių miškų kirtimo normų. Įdomu sužinoti, ar, Jūsų nuomone, perdirbimui vietoje užteks lietuviškos medienos?

– Būdami nedidele valstybe ir neturėdami gausių gamtinių išteklių, privalome kaip įmanoma efektyviau išnaudoti tai, ką turime. Tai yra, užtikrinti, kad mūsų turimi resursai būtų panaudojami taip, kad sukurtų didžiausią vertę šalies ūkiui ir mūsų žmonėms.

Šiandien mūsų perdirbėjai ir gamintojai susiduria su medienos trūkumu, aukštomis kainomis, nors tuo pačiu metu šalis eksportuoja gana nemažai apvaliosios medienos. Jei mūsų lentpjūvės, baldininkai ir kitos bendrovės, kurių pagrindinė žaliava yra mediena, turėtų geresnes galimybes jos įsigyti, galėtumėme kalbėti ir apie naujas darbo vietas, ir didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai. Ir tam nereikėtų didinti kirtimo apimčių, kartu užtikrinti, kad tvarūs miškai išliktų ir ateities kartoms.

Šiuo metu ieškome būdų, kaip užtikrinti, kad pirmiausia apvaliąja mediena galėtų apsirūpinti šalies gamintojai. Be jokios abejonės, tam panaudojant tik valstybinius miškus. Vyriausybė neketina riboti privačių miškų savininkų verslo, tačiau visiems valstybės piliečiams priklausantis turtas – valstybiniai miškai – turėtų būti naudojami taip, kad duotų didžiausią naudą Lietuvai ir jos gyventojams. Savaime suprantama, kad iškirsti miško plotai turi būti atsodinami ir ugdomi ateities dešimtmečiams ar šimtmečiams.

– Ūkio ministerija kuruoja ir turizmą, o jos planuose – ypatingai skatinti ir vietos gamtinį pažintinį turizmą. Kaip planuojate toliau propaguoti augantį domėjimąsi „neregėta Lietuva“, t. y. jos gamtine ir istorine įvairove, paveldu, ekologine aplinka žmogui ir gamtos pasauliui?

– Miško turizmo svarba visai šalies atvykstamojo turizmo industrijai didelė. Galėčiau net pajuokauti, kad turbūt visuose Lietuvą pristatančiuose reklaminiuose vaizdo klipuose yra bent gabalėlis miško.

Tačiau privalome pripažinti, kad turistai nesiverš į mišką vien dėl to, kad jame yra medžių. Šiandien dėl turistų, konkuruodami su globaliu pasauliu, turime pateikti kompleksinį pasiūlymą, kodėl verta važiuoti į vieną ar kitą vietą.

Miškas neabejotinai svarbus faktorius siekiant plėtoti sveikatinimo turizmą. Nuo 2019 m. sausio 1 dienos pradės veikti Lietuvos turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, kurioje bus sukoncentruotos ne tik rinkodaros, bet ir turizmo analitikos kompetencijos. Sveikatinimo turizmo rinkos analizė, įžvalgos, ko reikia valstybei, kad būtumėme patrauklūs šioje srityje, bus pirmoji agentūros darbuotojams patikėta užduotis.

– Lietuvos įmonės gamina nemažai miško pramonei skirtos įrangos, pradedant įvairiomis detalėmis, mašinų priekabomis, baigiant biokuro katilais. Ar ūkio ministerija skatina jų veiklą?

Kaip ir kitų sektorių bendrovėms, miško pramonės įrangos gamintojams Ūkio ministerija gali pasiūlyti Europos Sąjungos fondų paramą inovacijų ir eksporto srityje. Pavyzdžiui, kuriantys ir gaminantys inovatyvius biokuro katilus, priekabas ar panašiai gali kreiptis dėl paramos pagal priemones „Inostartas“, „Inočekiai“ ar „Regio Potencialas LT“.

Ūkio ministerijai pavaldi UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) turi patrauklų eksporto garantijų paketą, padedantį eliminuoti finansines rizikas eksportuojant į rizikingas rinkas, tokias, kaip Rusija, Kinija ar kitos. Tai yra, jei eksportavus produkciją į vieną iš rizikingų rinkų nesulaukiama atsiskaitymo, fondas padengia iki 90 proc. nuostolio. Nors tai nutinka labai retai, bendrovėms tokia garantija suteikia daugiau drąsos ieškoti mažiau populiarių, tačiau perspektyvių ir už produkciją galinčių mokėti užsienio užsakovų.

– Dėkojame už atsakymus.