„Gavome Europos Komisijos (EK) raštą, kuris pakankamai dviprasmiškas. Iš pradžių tarsi rašoma, jog mūsų veikla nutraukiama, vėliau, kad veikla tik sustabdoma. Be Ukrainos dirbame su Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano žemdirbiais, mezgame santykius su Uzbekija. Ši veikla mums reikšminga“, – sako Gintautas Labanauskas, „Ekoagros“ direktorius.
Pasak įmonės vadovų, į nemalonią situaciją juos įklampino iš turkų perimti klientai.
„Bėdos mus pasivijo 2017 m., kai teisės sertifikuoti ukrainiečių ūkius Turkijos įmonei. Dalį pareiškėjų perėmė „Ekoagros“ ir dabar EK teigia, jog lietuviai neištaisė turkų paliktų klaidų ir neatitikčių. Dėl to kilo grėsmė prarasti teisę sertifikuoti Ukrainos ūkininkus, kurie nori ūkininkauti ekologiškai ir tokį derlių parduoti Europai ir Šiaurės Amerikai.
Mano supratimu neatitiktis reikėjo pašalinti prieš perimant ūkininkus. Tai buvusios vadovybės palikimas. Bet kokiu atveju, net jeigu mūsų įmonei pavyks atsipirkti be didesnių sankcijų, o tik pataisius klaidas, tai bus didelė reputacinė netektis. “, – tikina G. Labanauskas.
Lietuviai šiuo metu ten sertifikavę apie 80 ūkių. Metinės pajamos iš šios rinkos siekia apie 100 tūkstančių eurų. „Ekoagros“ kontroliavo trečdalį šios šalies ekologiško derliaus rinkos.
„Mes įsteigėme atskirą skyrių, kad patys tikrintume objektus trečiose valstybėse. Ministras prieš mėnesį pasirašė atitinkamą įsakymą ir šio darbo daugiau nebepatikėsime subrangovams, kaip buvo iki šiol“, – aiškina G. Labanauskas.
Neoficialūs šaltiniai Žemės ūkio ministerijoje teigia, kad tai, kas vyko iki šiol, iš dalies netgi buvo galima vertinti kaip „prekyba sertifikatais“. Kol nebuvo atskiro skyriaus, dalį patikrų atlikdavo partneriai, kuriuos kontroliuoti buvo sudėtinga.
„Po 2020 m. mažės parama ekologiškai ūkininkaujantiems. Ūkininkų mažės, nes dalis dirba dėl pakankamai didelės paramos, ne iš meilės šiai sričiai. Todėl stengiamės užsidirbti trečiose valstybėse, kad nereikėtų kelti kainų ūkininkams ir perdirbėjams“, – sako G. Labanauskas.
Ukrainiečiai taip pat suinteresuoti išspręsti šią problemą. Ekologiška produkcija kur kas paklausesnė Vakaruose nei įprastinė. Jiems tai alternatyva Rusijos rinkai. Tačiau už gudravimus baudžiama labai skaudžiai.
„Visi ieško galimybių susitarti, o ne tam, kad realiai įgyvendintų reikalavimus. Tam, kad ši praktika baigtųsi, ir įkūrėme atskirą skyrių. Matėme šią problemą. Greičiausiai, signalai atėjo iki EK ir jie ėmėsi sankcijų", – dėlioja direktorius.
Žemės ūkio ministerija redakcijai atsiųstame komentare rašo, kad norėdama vėl atlikti sertifikavimo veiklą Ukrainoje, „Ekoagros“ turės atlikti korekcinius veiksmus ir įrodyti Europos Komisijai atitiktį ES teisės aktų reikalavimams.
Lietuvos žemdirbių ir „Ekoagros“ veiklos Lietuvoje toks Europos Komisijos sprendimas niekaip nepaveiks.
2017 metais įstaigai vadovavo direktorius Antanas Makarevičius. Išsiaiškinus atsakingus asmenis bus sprendžiama dėl jų veiksmų vertinimo. Komisijos prašymu „Ekoagros“ jai pateikė atsakymus ir papildomus įrodančius dokumentus.
Komisija konstatavo, kad keliems klientams Ukrainoje „Ekoagros“ kontrolės priemonės nebuvo taikytos, o tik remtasi buvusios kontrolės įstaigos sprendimu – importo sertifikatai tokiems klientams buvo išduoti.
Lietuvoje Europos Komisija atitiktį ES ekologinės gamybos teisės aktų reikalavimams atliko 2015 m. rugsėjo mėn. Buvo pateiktos 5 rekomendacijos, kurios nedelsiant buvo įgyvendintos, todėl nėra jokios grėsmės, kad Europos Komisija iš „Ekoagros“ atimtų teisęs sertifikuoti Lietuvoje.
