Siūlomi „vaučeriai“ pakenks verslui, institucijoms ir patiems pirkėjams, o kainos, įvedus juos, tik didės, teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame šios naujovės neoficialiame vertinime, kurį pavyko gauti naujienų portalui 15min.lt. Nors ši ministerija yra atsakinga už vaučerių įvedimą, jos specialistai patys netiki, kad ši kainų priemonė veiktų. Anaiptol, perspėjama, kad parama gali būti nelegali ir iš jo pasipelnytų sukčiai, rašo 15min.lt.
Tačiau patys ūkininkai, kurie dalyvautų šioje sistemoje, ne tokie skeptiški.
„Vadinamieji „vaučeriai“ mums būtų įdomūs, nes padidintų žmonių perkamąją galią. Dalyvautume, jei nebūtų ypatingai dideli reikalavimai. Mes prekiaujame turguje, dalį produktų atvežame tiesiai žmonėms į namus. Jei kiekvieną kartą, tarkim, atvežus sūrį į namus ar prekiaujant lauko sąlygose, reikės kasos aparatu išmušti čekį, kad galėtum gauti pinigus už priimtą kuponą, tokiems smulkiems prekybininkams kaip mes, tai bus per daug sudėtinga“, – aiškina Jurgis Pažėra, Prienų raj. turintis pieno fermą ir perdirbimo cechą.
Ūkininkas sako, kad sistema veiks tik tada, jei nebus ypatingos biurokratijos. Tiesiog žmogus galės juos naudoti kaip pinigų pakaitalą. Dabar tokio dydžio ūkiui kaip J. Pažėros pakanka deklaruoti kiek pieno perdirba ir pagal tai sumokėti mokesčius.
„Bet koks skatinimas naudoti vietoje užaugintą produkciją mums palankus. Mes dalį savo produktų parduodame iš ūkio, turguje, tačiau daugumą derliaus parduodame tarpininkams“, – pasakoja Mindaugas Šlapkauskas, valdantis aviečių ūkį ir uogų perdirbimo cechą.
Jis sako, kad prekiauti be jokių dokumentų ir kasos aparato patraukliau, tačiau tuo pačiau tada atsirastų niša nesąžiningiems tarpininkams. Kiek pati sistema bus patraukli dar neaišku, nes ji nesukurta.
Ričardas Petrikas, auginantis mėsinius galvijus ir kiaušinius sako, kad įdomi bet kokia parama, kuri leis apeiti tarpininkus. Šiandien ūkininkai priklausomi nuo tarpininkų, ne atvirkščiai.
„Kai tik kuponai bus įvesti, iš karto joje dalyvausiu. Dar didesnė parama mums bus jei įves reikalavimą maisto produktus pirkti tame pačiame rajone. Šiandien, pavyzdžiui, labdaros produktai mažas pajamas gaunančioms šeimoms perkami centralizuotai, jie importuojami ir išvežiojami iš sandėlių Vilniuje. Kodėl negalima savo rajonuose pirkti tiesiai iš ūkininkų? Žmonės gautų pigesnius šviežius ir skanius produktus“, – aiškina R. Petrikas ir tikina, kad tada pinigai liktų kaime, būtų kuriamos darbo vietos.
Šiandien ūkininkai priversti tik žaliavą, kurią perdirba ir parduoda kiti, tuo pačiu pasiimantys ir didžiąją pelno dalį.
ŽŪM analizė ne tokia optimistiška.
„Vaučerių atveju, subsidijuojant pačias smulkiausias parduotuves, būtų dirbtinai (valstybės subsidijomis) palaikomas jų nustatytas (ir taip aukštesnis) kainų lygis. Šiuo metu smulkiosios parduotuvės kainas gali kelti tiek, kiek jos garantuoja tam tikrą pirkėjų ratą, tuo tarpu vaučerių sistema galimai išplėstų pirkėjų ratą, o tai kartu sudarytų sąlygas dar labiau pakelti kainas“, – teigiama ministerijos parengtame vertinime.
ŽŪM vertinimu, „vaučerių“ nebūtų taip paprasta įsigyti, nes kaimo vietovėse nebus pakankamai vaučerių platinimo vietų – Lietuvos pašto skyrių yra ne kiekviename kaime, o papildomos su tuo susijusios kelionės išlaidos gali būti didesnės nei 2 eurai. Be to, ŽŪM argumentuoja, kad nuo 2 eurų skirtos nuolaidos šeima net nesutaupytų, nes kainos mažose privačiose parduotuvėse dažnai būna didesnės nei prekybos centruose.
