Mūsų perdirbėjai piktinasi iškreipta vidaus rinka, nes nebeįstengia apsirūpinti savo šalyje išauginta mediena ir pelningai parduoti produkciją. Jų manymu, jei situacija nepasikeis, per artimiausius trejus metus gali užsidaryti pusė lentpjūvių. Daugybę sektoriaus dalyvių gramzdina ir menkos galimybės modernizuotis.
DELFI kalbinti medienos perdirbimo įmonių atstovai tvirtino, kad jų rajonuose pastaraisiais metais bankrutavo nemažai smulkesnių lentpjūvių. Su sunkumais susidūrė ir vidutinio dydžio įmonės, kurioms tenka mažinti darbuotojų skaičių.
Pjaudami tik lentas eina į dugną
„Neturime žaliavos, todėl nedirbame jau trejus metus. Medienos kainos aukštos, ją superka stambieji fabrikai, o mažiukams nebelieka. Situacija labai sudėtinga, matyt, mažoms įmonėms nėra perspektyvos. Bandysiu keisti veiklos kryptį“, – sakė Darius Tomanas, kurio lentpjūvėje Šiaulių rajone anksčiau dirbo 15–20 žmonių.
Vilniaus rajone medienos apdirbimo įmonę laikančio Viliaus Savarausko pastebėjimu, gaminius tiekiant tik vidaus rinkai išgyventi yra sunku, o jei pjaunamos tik lentos, išsilaikyti – beviltiška.
„Duonai užsidirbame iš medienos obliavimo, kalibravimo, džiovinimo bei panašių užsakymų. Iš Baltarusijos bei Rusijos privežė pigios statybinės medienos, o mūsų apvalią medieną už didesnę kainą intensyviai superka latviai ir kinai. Mes liekame nuskriausti. Lietuvišką produkciją tektų parduoti už savikainą arba dar pigiau. Labai daug lentpjūvių nebeišsilaiko“, – pasakojo jis.
Pasak V. Savarausko, Baltarusijoje supjautos medienos kubinis metras (kub. m) parduodamas po 125–135, o Lietuvoje – po 145–155 eurus, todėl galima užsidirbti nieko negaminant, o įmonėms tenka atleidinėti darbuotojus.
„Štai kaimynystėje esančioje įmonėje dirbo apie 40 žmonių, o dabar pusę jų atleido. Anksčiau buvau įdarbinęs aštuonis asmenis, o šiemet liko tik keturi“, – apgailestavo jis.
Žaliavos stygius – lyg gripas
Biržų rajone veikiančios bendrovės „Volimeda“ valdybos pirmininko Aurelijaus Žilėno nuomone, šį sunkų laikotarpį didesnės medienos apdirbimo įmonės sugebės atlaikyti, nes turi sukaupusios „riebalų“ atsargas. Įmonė, kurioje dirba apie 40 žmonių, pagrindinę produkcijos dalį eksportuoja į Vokietiją.
„Perkame žaliavą didesnėmis kainomis, bet matome, kad parduoti produkciją nebeapsimoka. Tikimės atlaikyti šį laikotarpį, kol kas dirbame be prastovų. 25-erius metus dirbu šiame versle ir mačiau ne vieną nuosmukio ir pakilimo bangą. Mažos įmonės jau ir anksčiau užsidarinėjo. Žaliavos kainų burbulas jau dabar sproginėja, situacija ilgainiui turėtų stabilizuotis“, – viliasi jis.
Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos (VLMPEA) administratorius Arvydas Urbis pabrėžė, kad situacija ne tik labai įtempta, bet ir gąsdinančiai blogėjanti.
„Regione užsidarė trys lentpjūvės, o dar septyniose įmonėse trūksta žaliavos. Ji „įkrenta“ atsitiktinėmis porcijomis, todėl galvojama nutraukti veiklą. Žaliavos nepriteklius visus paliečia kaip gripas. Daugybėje įmonių ne ką geresnė situacija. Aišku, stambios lentpjūvės turi galimybių laviruoti“, – kalbėjo vienijančios daugiausia smulkius perdirbėjus asociacijos atstovas.
Anot jo, dalis perdirbėjų svarsto įmonių iškėlimo į užsienį, kur yra palankesnės verslo sąlygos, variantus.
Prognozuoja didžiulę griūtį
VLMPEA administratorius aiškino, kad problemas sukelia ne tiek išaugusi dalies medienos kaina, o netinkamos prekybos taisyklės, dėl kurių lietuvių perdirbėjus apšoka svetimšaliai konkurentai, siūlantys aukštesnes supirkimo kainas.
„Susiformavo iškreipta žaliavos įsigijimo rinka. Todėl ne visuomet teisingai sakoma, kad negalime brangiau sumokėti. Savo šalyse geresnes verslo sąlygas turintys latviai ar lenkai Lietuvoje pasiūlo kiek didesnes kainas – pavyzdžiui, 50 centų daugiau už kubinį metrą. Mūsiškiai bandytų pasivaržyti, bet nebegali, nes didmeninės prekybos aukcionas pusmetinėms ir ilgalaikėms sutartims veikia pagal „juodosios dėžės“ principą – varžytinės nevyksta“, – dėstė A.Urbis.
Anot jo, situacija aštrėjo jau kelerius metus, o dabar pasiekė piką, nes išvežama labai daug medienos, užstrigo jos ruoša, vyksta agresyvi konkurencija, užstrigo medienos ruoša. Pavyzdžiui, latvių įmonės sugeba išsireikalauti geresnės žaliavos, už jų nugaros neretai stovi švedų ar suomių galingos pramonės atstovai. A. Urbis pastebėjo dar vieną problemą: kaimyninės šalies verslininkai su Valstybinių miškų urėdija sudaro daug ilgalaikių pirkimo sutarčių, kurių trukmė būna ir iki 10 metų, todėl mūsų perdirbėjai realiai gali nebeturėti medienos net ir ateityje.
„Jei tokia keista situacija nesikeis, tai per artimiausius trejus metus galime netekti pusės lentpjūvių. Kai mūsų medienos perdirbėjai bus parklupdyti, ir mūsų miškininkai nebematys gerų kainų, turės problemų baldininkai, valstybės biudžetas neteks dar didesnių pajamų. Be to, su kiekvienu rąstu iš Lietuvos išvežama pusė rąsto biokuro, o paskui verkiame, kad brangsta šildymas“, – tvirtino VLMPEA administratorius.
A. Urbis įsitikinęs, kad valstybei būtina ginti savo medienos perdirbėjus, o tai daro kitos šalys: „Patys savo medienos pramonę statome į nekonkurencingas sąlygas ir aiškiname apie laisvą rinką. Lietuvoje užauginta žaliava pirmiausia turi būti pasiūlyta mūsų perdirbėjams. Jie atvirame aukcione varžytųsi dėl kainos, tikrai ji nebūtų žemiausia. O likusią medieną kas tik nori galėtų pirkti ir išsivežti.“
„Angliškų“ atlyginimų mokėti neįstengs
A. Žilėno pastebėjimu, mūsų medienos padirbimo įmonės nebegalės konkuruoti ne tiek dėl žaliavos problemų, bet ir dėl darbo jėgos stygiaus.
„Darbuotojų trūksta, jiems mokėti „angliškų“ atlyginimų neįstengsime. O lentpjūvei automatizuoti reikia investicijų, kurių mažesnės įmonės neturi“, – kalbėjo bendrovės „Volimeda valdybos pirmininkas.
Pasak VLMPEA administratoriaus, vadovai gerai supranta modernizacijos būtinybę ir tai, kad lentpjūvėse reikalingi gerai apmokami „auksiniai“ specialistai, nes tik jie gali įvertinti, kaip geriausia apdirbti medieną.
„Dažnai priekaištaujama, kodėl mūsų lentpjūvės nediegia naujų technologijų. Kaip galima reikalauti to iš žmogaus, kuris prispaustas žandu prie asfalto. Visi nori geresnių staklių ir modernesnio perdirbimo. Tačiau įmonės savininkas, kai suskaičiuoja būtinas investicijas ir išsitraukia piniginę, atsidūsta ir toliau pjauna lentas“, – sakė jis.
Pardavė mažiau žaliavos
Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 493, prieš metus – 533, o užpernai – 543 lentpjūvės.
Per šių metų aštuonis mėnesius eksportavome per 1,3 mln. kub. m, o pernai iš viso išvežėme 1,55 mln. kub. m žaliavinės medienos. Didžiausi jos kiekiai šiemet iškeliavo į Latviją (per 734 tūkst. kub. m), Lenkiją (per 192 tūkst. kub. m), Švediją (per 142,5 tūkst. kub. m), Kiniją (per 105,4 tūkst. kub. m), Suomiją (per 99,7 tūkst. kub. m).
Valstybinių miškų urėdija skelbė, kad šiemet per aštuonis mėnesius pardavė per 2,3 mln. kub. m – 10,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Kai kurios medienos rūšies rąstai šiemet pabrango apie 20–30 proc.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, miškuose kasmetinis medienos prieaugis sudaro apie 20 mln. kub. m, kasmet iškertama apie 10 mln. kub. m – iš to kiekio apie 7 mln. kub. m yra likvidinė rąstinė mediena, iš kurios iki 20–25 proc. sudaro malkos.
Spalį Seime įregistruotame Miškų įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad per elektroninę medienos pardavimo sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia galėtų įsigyti ją šalyje apdirbantys, perdirbantys, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys.
Siekiant Lietuvoje skatinti lietuviškos medienos perdirbimą Seime įregistruota dar viena Miškų įstatymo pataisa: siūloma 15 proc. mokesčiu apmokestinti eksportuojamą neapdirbtą medieną.
