Tokia lėšų suma nurodyta paraiškose pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones. Tarp siekiančių gauti paramą yra ir Kėdainių rajone įsikūrusios įmonės bei fizinis asmuo.
Atliekamas pirminis patikrinimas
„Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos Aistės Kanevičienės žiniomis, Kėdainių rajone minėtą paramą gauti kreipėsi trys pareiškėjai.
„Jų paraiškoms dar atliekamas tik pirminis tikrinimas, tad nėra aišku, ar parama bus skirta, ar paraiškos bus vertinamos toliau ir pan., – patikslino A. Kanevičienė. – Tai dvi UAB: „Josvainių gėlės“ ir „Logistinė zona“ bei fizinis asmuo – Henrikas Štelmokas“.
Tiesa, Žemės ūkio ministerija pažymi, jog priemonės tikslas – veiklos įvairinimas, mažųjų įmonių kūrimas ir plėtra, taip pat darbo vietų kaimo vietovėse kūrimas. Parama teikiama ne žemės ūkio veiklai plėtoti. Ji skiriama jau veikiantiems ūkio subjektams ekonominės veiklos plėtrai, t. y. parama neskiriama naujai įkurtiems ūkio subjektams.
Šiam rugsėjo 28 d. pasibaigusiam paraiškų rinkimo etapui iš viso buvo numatyta skirti daugiau kaip 23 mln. Eur, taigi paramos lėšų pakaks visoms nustatytus kriterijus atitinkančioms paraiškoms finansuoti.
Kurs naujų darbo vietų
„Rinkos aikštė“ pasidomėjo, kur gautą paramą ketina investuoti Kėdainių rajone įsikūrusios minėtos įmonės bei H. Štelmokas.
UAB „Logistinė zona“ direktorius Tomas Valevičius pasidalijo ateities planais ir teigė, kad trečdalį milijono eurų siekiančią paramą ketina skirti naujo sandėlio statybai.
„Parama apie 350 tūkst. eurų. Ją ketiname investuoti į plėtrą, logistinio sandėlio statybą, kuriame bus sandėliuojama „minusinė“ produkcija. Tai reiškia, kad statysime pramoninius šaldytuvus, kuriuose bus 20 laipsnių šalčio“, – aiškino verslininkas.
Paklaustas, ar tai pirmasis įmonės šaldytuvas, T. Valevičius sakė, kad jau tokį turėjo. Tačiau verslui plečiantis reikia didinti ir įrangos kiekį. Be to, anot direktoriaus, bus kuriama ir naujų darbo vietų.
„Mes tokį šaldytuvą jau turime, tiesiog matome, kad neužtenka pajėgumų ir bandome vystyti plėtrą pasinaudojant Europos pinigais, – pasakojo pašnekovas. – Taip, be abejo, bus kuriamos ir papildomos darbo vietos. Planuojame apie 3–4 naujas darbo vietas.“
Tiesa, gauta parama, pasak T. Valevičiaus, nepadengs visų išlaidų, todėl reikės prisidėti ir patiems.
„Reikės dar iš savo lėšų prisidėti apie 10–15 proc., plius bankiniai pinigai“, – teigė įmonės direktorius.
Paklaustas, ar reikalingos įvairios paramos, kad nenutiktų taip, jog verslininkai, jomis pasinaudoję, investuoja didelius pinigus, o paskui nebeturi, kur realizuoti produkcijos arba netenka dalies užsakymų, įmonės direktorius teigė besistengiantis žvelgti optimistiškai.
„Rizika visą laiką išlieka, bet stengiesi kažkaip optimistiškai galvoti, kad viskas bus teigiamai ateity. Tikimės, kad viskas bus gerai, nes mūsų verslas daugiau paremtas eksportu, tai šiek tiek gal esame apsisaugoję, nesusiję su vietine rinka“, – svarstė pašnekovas.
Kada parama pasieks įmonę ir bus pradėti darbai, T. Valevičius pasakyti negalėjo.
„Mes tik pridavėme prašymą, visus reikiamus dokumentus paramai gauti. Bet šiaip visus pirminius kriterijus atitikome, tai dabar vyksta ta vadinama administracinė procedūra pačioje NMA. Tai nežinau, kiek ji užtruks, – kalbėjo vadovas. – Kiek žinau iš praktikos, paprastai būna apie tris mėnesius. Maždaug iki sausio pradžios turėtume gauti atsakymą.“
Netiki, kad gaus paramą
Tuo metu kitos įmonės UAB „Josvainių gėlės“ savininkė ir vadovė Irena Marmienė nebuvo taip optimistiškai nusiteikusi. Paprašius pasidalinti planais, ką ketina daryti už gautą paramą, pašnekovė nebuvo labai kalbi.
„Mes dar nieko nežinom. Nenorėčiau reklamuotis, kol dar negavau. Didelė tikimybė, kad mes jos negausime ir tiesiog nereikia tos reklamos“, – sakė I. Marmienė.
Paklausus, kodėl gali negauti paramos, bendrovės vadovė svarstė, jog per ilgai užsitęsė tyla ir nežinia.
„Paramos prašėme pirmą kartą. Žinot, ne mes gi sprendžiam. Mes tik paprašėm ir tylu ramu. Gali būti aišku tik po pusės metų. Labai ilgas procesas yra“, – kalbėjo pašnekovė.
Moteris neslėpė nusivylimo, kad gėlininkams skiriama per mažai dėmesio ir dotacijų.
„Iš tikrųjų tai daržininkai gauna išmokas – už vieną arą nemažas sumas – o mes, pavyzdžiui, gėlininkai, negaunam nieko. Mes gauname tokią Europos paramą kaip augintume pusę hektaro kviečių, t.y. kiek daugiau nei 100 eurų“, – apmaudu dalijosi I. Marmienė.
Kad ir kaip skeptiškai vertintų savo galimybes gauti ES paramą, vis dėlto įmonės vadovė įsitikinusi, kad ji yra naudinga ir reikalinga. Tačiau tuo pat metu užkrauna ir labai didelę atsakomybės naštą.
„Bent jau mes į tuos įsipareigojimus atsargiai žiūrim. Žinoma, geriau nesiskolinti, bet kad valstybė visiškai neparemia mūsų. Mes nežinom, kas esam, bent jau aš taip galvoju, nežinau, kaip kiti Lietuvos gėlininkai gal irgi taip pat... Daržininkus remia, viską remia. Mes irgi juk gražų darbą darom, bet va išmokų negaunam“, – kalbėjo I. Marmienė.
Dalintis planais neskuba
Vienintelis Kėdainių rajone paraišką pateikęs ir į paramą pretenduojantis fizinis asmuo Henrikas Štelmokas, kol negavo minėtos paramos, dalintis ateities planais taip pat neskuba.
„Dabar dar nieko nežinom, kai bus sprendimas, tada gal konkrečiai pakalbėsim? Nes dabar nežinom, nei koks intensyvumas, ar išvis praeis dar“, – savo sumanymų išduoti neketino H. Štelmokas.
Vis dėlto pasidomėjus dar kartą, kur investuotų paramą, jei ją gautų, ir ar būtų kuriamos naujos darbo vietos, pašnekovas atsakė labai lakoniškai.
„Į verslą. Taip, bus kuriamos darbo vietos, – žadėjo H. Štelmokas. – Galime šnekėti, kad bus daroma taip ar taip, o paraišką atmes, tai nėra prasmės dabar šnekėt. Praeis vienas ar du mėnesiai, tada galėsime ir pašnekėti plačiau.“
Nacionalinei mokėjimo agentūrai patvirtinus projektą, jį bus privaloma įgyvendinti per 24 mėnesius nuo paramos sutarties pasirašymo dienos.
Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 200 tūkst. eurų. Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
