Nuosavybės teisės į žemę kaimo teritorijose iki šių metų balandžio 22 dienos buvo atkurtos 782,99 tūkst. gyventojų. Skaičiuojama, kad iš viso atkurta 4,017 mln. ha (tai sudaro 99,82 proc. gyventojų prašymuose nurodyto ploto).
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, nuosavybės teises į žemę liko atkurti 5,07 tūkst. piliečių (arba 7,01 tūkst. ha), tačiau iš jų 3124 piliečiai yra neaktyvūs.
„Daugiau kaip 3 tūkst. piliečių yra neaktyvūs. Nežinia, ar išvykę, nežinia, kur gyvena, neatvyksta kviečiami. Nėra informacijos, kaip jie ketina atkurti savo teises į nuosavybę“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas.
Sudėtingesnė situacija yra Vilniaus, Ignalinos, Klaipėdos rajonų savivaldybėse.
„Su Vilniaus rajonu mes dirbame atskirai. Visai neseniai buvo susitikimai su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, tikimės, kad procesą paspartinsime ir iki Naujųjų metų mes jį Vilniaus rajone užbaigsime“, - akcentavo žemės ūkio viceministras.
NŽT direktorius Laimonas Čiakas atkreipė dėmesį, kad spaudos konferencija - tai dar viena proga priminti pasyviems piliečiams kreiptis į NŽT.
Tuo metu piliečių, kuriems nuosavybės teisių atkūrimas į žemę jau vyksta, yra 1949, rodo statistika.
„Vyksta projektavimo procesai arba numatoma suprojektuoti. Mes atlikome, įvertinome ir šiandien iš 1949, su kuriais galime dirbti, yra tik 15 pretendentų, su kuriais NŽT neturėjo santykio, nevyko jokie procesai. Kiti ateina, nepriima sprendimo, neišsirenka sklypo, dėl to tas procesas užtrunka“, - sakė L. Čiakas.
Anot jo, yra tikimybė, kad „viso labo 75 piliečiai persikels į kitus metus“, o kitiems nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos jau šiais metais.
„Šiandien matydami tas tendencijas, mes galime traktuoti, kad viskas toliau seksis sėkmingai, jei išlaikysime tą patį tempą. Galime traktuoti, kad esminius sprendimus šiais metais priimsime ir liks tik nereikšmingi likučiai“, - sakė L. Čiakas.
Tuo metu nuosavybės teisių į žemę atkūrimui miestuose dar yra likę kiti metai, tačiau, NŽT vadovo teigimu, tai priklauso ir nuo savivaldybių.
„Čia problema didesnė, kad ne vien NŽT dalyvauja procese, esame priklausomi ir nuo savivaldybių administracijų. Jei jos suranda miestui nereikalingus sklypus ir gali juos skirti nuosavybės teisių atkūrimui, mes ir atkursime.
Ieškoma ir kitų alternatyvų - kompensuoti galbūt mišku, bet miestuose sklypo vertė didesnė ir žmonės nėra linkę pasirinkti kitus kompensavimo būdus“, - kalbėjo L. Čiakas.
Kaip rodo statistika, geriausius rezultatus demonstruoja Raseinių, Joniškio, Pasvalio, Kupiškio ir Širvintų rajonų savivaldybės. Jose atkurta 100 proc. nuosavybės teisių.
