„Sprendimas dėl likusių 50 vilkų sumedžiojimo bus peržiūrimas medžioklės sezono eigoje, atsižvelgus į naujausius vilkų populiacijos stebėsenos duomenis ir tai, kaip greitai nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas bus išnaudotas“, - ministerijos pranešime teigia sako K Navickas.
Aplinkos ministro įsakymas dėl vilkų medžioklės limito įsigalios spalio 20 dieną.
Ketvirtadienį K. Navickas su žemės ūkio ministru Giedriu Surpliu pasirašė abiejų ministerijų ketinimų protokolą dėl ūkinių gyvūnų apsaugos nuo vilkų prevencinėms priemonėms taikyti ir jas skatinti. Pasak K. Navicko, tai istorinis susitarimas, kuriuo kartu bus siekiama sumažinti vilkų daromą žalą naminiams gyvuliams, puoselėjant žmogaus ir vilko, kaip svarbios natūralios miško ekosistemos dalies, darnų sambūvį, užtikrinant šiai saugomai rūšiai palankią apsaugos būklę.
Spręsdama vilkų apsaugos ir su jų poveikiu žemės ūkiui susijusias problemas, Aplinkos ministerija parengė Vilko apsaugos plano pakeitimų projektą. Įsigalioję pakeitimai paremti aplinkos ministro sudarytos darbo grupės pasiūlymais. Jie skirti užtikrinti geresnę vilkų populiacijos stebėseną, susirinkti tikslesnius duomenis apie jų elgseną, šeimų sudėtį, judėjimo maršrutus.
Darbo grupė, siekiant, kad joje nedominuotų tik viena interesų grupė, buvo sudaryta iš mokslininkų, nevyriausybinių aplinkosauginių, medžiotojų ir ūkininkų organizacijų, aplinkos apsaugos institucijų ir valstybinių miškų valdytojų atstovų
Kaip teigia ministerija, pirmas svarbus žingsnis vilkų apskaitai tobulinti buvo žengtas šiemet - ji buvo atlikta nuolatiniuose apskaitos maršrutuose ir truko du mėnesius. Kiti pasiūlyti populiacijos būklės tyrimo būdai bus pradėti taikyti nuo šio rudens. Tai ir pranešimų apie plėšrūnus registracija visus metus, ir intensyvus sumedžiotų vilkų tyrimas populiacijos produktyvumo rodikliams nustatyti, ir jų genetiniai, ligų bei kiti tyrimai.
Kaip rodo statistika, kurią skelbia Aplinkos ministerija, vilkų žala naminiams gyvuliams realiai nedidėjo, teigia Aplinkos ministerija. Šiemet (iki rugsėjo 1 d.) jie papjovė 70 gyvulių mažiau (iš viso buvo papjauti 848), palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu (iš viso 918).
Žemės ūkio ministerija savo ruožtu atkerta, kad tai netikslūs skaičiai, nes čia įtraukti tik tie gyvūnai, kurių skerdenos oficialiai utilizuotos. Žemės ūkio duomenimis, žala didėja. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per 2015 m. Lietuvoje laukiniai gyvūnai papjovė 1323 ūkinius gyvūnus, 2016 m. – 1453, 2017 m. – 1845. Šie metai toli gražu dar nesibaigė, o šalies ūkiai jau neteko 1135 gyvūnų: 932 avių, 167 galvijų, 36 ožkų.
„Tai patvirtina, kad šis žmogaus ir vilko sugyvenimo rodiklis iš esmės nepasikeitė. Tačiau tai nereiškia, kad vilkų populiacijos dydis kontroliuojamas ir kad neįvyks jos „sprogimas“. Tai ir numatoma Vilko apsaugos plane“, - rašoma Aplinkos ministerijos (AM) pranešime.
Patikslintas Vilko apsaugos planas, anot AM, nustato nemažai svarbių saugiklių populiacijai apsaugoti. Pagrindinį ilgalaikį jos valdymo ir apsaugos tikslą siūloma apibrėžti taip: „užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi, išlaikant vilkų populiaciją 31-62 besiveisiančių šeimų (bendras populiacijos individų skaičius 250-500 individų) ribose, kasmet vertinant, kaip laikomasi šio tikslo planuojant vilkų populiacijos naudojimą, atsižvelgiant į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis ir į ūkiniams gyvūnams daromos žalos mastą“.