„DELFI dienoje“ diskusijoje ką daryti su šiais žvėrimis ietis surėmė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius.
Pilkaisiais plėšrūnais ypatingai piktinasi ūkininkai, kurie dėl jų patiria nuostolių ir siūlo medžiotojams eiti į mišką ir pilkuosius šaudyti tol, kol vilkai bijos net pažvelgti į avį ar ožką. Kai kurie ūkininkai, kai vilkai išguldė jų bandas, net prakalbo apie bankrotą, nes ūkiai sunaikinti. Tačiau žvėrių gynėjai kalba, jog tokiam drastiškam elgesiui kol kas nėra jokių prielaidų – nors triukšmo daug, realūs nuostoliai ne ką didesni, nei ankstesniais metais.
J. Talmantas sako, kad jis, kaip ūkininkų lyderis, turi atstovauti ūkininkų interesus, nes žvėrių populiacija labai padidėjo. Pievose pjaunami net stambūs raguočiai. Raseinių rajone per naktį papjovė 70 avių, po kelių dienų Kelmės rajone 50 avių. Sunaikinami visi ūkiai. Žmonės bankrutuoja.
„Tai praktiškai kaimo plėtros programos genocidas. Ūkininkai perka veislinius gyvūnus, o vilkai juos pjauna. Jei papjaunami 300 kg jaučiai, tai ne vieno vilko darbas“, – aiškina J. Talmantas.
E. Tijušas pritaria kolegai ir sako, jog akivaizdu, kad populiacija auga. Vilkas be žmogaus priešų neturi. Mitybinė bazė puiki – gausu elninių žvėrių, pagausėjo smulkių naminių gyvūnų, tokių, kaip avys, ožkos.
Tačiau pilkų gyvnėjai turi argumentų, kodėl neleidžiama mažinti populiacijos, kai nuostoliai skaičiuojami šimtais naminių gyvūnų.
„Vilkas yra ES saugoma rūšis. Juos medžioti leidžiama, tačiau turime stebėti populiacijos dydį. Problema, kad tinkamai įvertinti šios populiacijos dydį sunku. Žiemos buvo be sniego ir apskaitos nebuvo. Dabar susitarta dėl naujų taisyklių, pagal kurį bus nustatomas vilkų sumedžiojimo limitas. Susitarėme, kiek reikia Lietuvoje išlaikyti ne mažiau, kaip 34 vieną besiveisiančią šeimą“, – aiškina A. Kliamvčius.
Tačiau grėsmė kyla ne tik avimis, ožkoms ir kitiems raguočiams. Kalbama, jog pilkieji gali prarasti baimės jausmą ir pasikėsint į žmones, ypatingai vaikus.
J. Talmantas pripažįsta, jog rajonuose, kur buvo išpjauti gyvūnai, žmonės jau bijo leisti vaikus į mokyklą, nes prie būdų pririšti šunys pjaunami tiesiog kiemuose.
To, kad gali susikloti taip, jog nukentės ir žmonės, neatmeta ir specialistai.
„Negalime atmesti, kad vilkai susidurs ir su žmonėmis, juos užpuls. Nors tokio atvejo Lietuvoje nebuvo keletą dešimtmečių, tačiau tikimybė yra, nors ji ir maža. Kada Lietuvoje paskutinį kartą vilkas buvo užpuolęs žmogų tiksliai nežinome. Apie tai turime tik nepatikimų pranešimų iš pokario“, – konstatuoja A. Klimavičius.
J. Talmantas sako, kad neramu ne tik pas mus. Šiemet Prancūzijoje vilkai puolė ožkų bandą ir apdraskė mergaitę, Suomijoje vaikai mokomi, kaip išgyventi, jei užpuls meška.
„Situacija keičiasi. Vilkų populiacija didėja visoje Europoje. Reikia peržiūrėti reglamentą, nes vilkų populiacijai nėra grėsmės. Mes tik milžiniškos populiacijos, kuri driekiasi nuo Rusijos iki Latvijos dalis“, – dėlioja E. Tijušas
Tačiau su tokia pozicija nesutinka A. Klimavičius: „mes galime medžioti šį žvėrį metinio prieaugio ribose, tačiau per šių metų 8 mėnesius sudraskyta tiek pat gyvulių, kiek ir pernai. Žala reikšmingai neauga. Per metus vilkai sudrasko apie 800 gyvulių.“
Šie argumentai ūkininkų nesujaudino.
J. Talmantas atkerta, kad tiesiog 30–40 proc. nuostolių nematoma, nes taisyklės, pagal kurias kompensuojama žala, labai prastos. Jei kiemas aptvertas ir ožka pririšta ant grandinės, kompensacijos nebus. Be to, kai žmogus nueina į žemės ūkio skyrių, jam pasako, kad pinigų nėra ir neverta vargti.
„Pasaulyje turėtų vietos užtekti visiems ir aviai, vilkui ir netgi žaliajam, kuris gina vilkus. Žvėrių populiaciją reikėtų mažinti dvigubai. Ūkininkai stengiasi kaip įmanoma apsaugoti savo gyvulius, tačiau vilkai prasikasa ir pro pamatus“, – aiškina J. Talmantas, pats medžiotojas.
E. Tijušas siūlo imtis dar radikalesnių priemonių ir nekurti šventų karvių. Galbūt verta leisti medžioti kiek pavyks ir žiūrėti, kaip tai paveiks populiaciją, tačiau toks problemos sprendimas, primenantis genocidą, netenkina Aplinkos ministerijos.
„Dabar kiekvienoje pamiškėje ganosi nauja avių banda. Kodėl vilkams ja nepasivaišinus? Net jei Lietuvoje liks vienas vilkas, jis padarys žalą“, – konstatuoja A. Klimavičius.
