„Jei būtų likusi senoji versija, daugybė ūkininkų, kurie dirbo nenašiose žemėse, būtų gavę kur kas mažesnes išmokas nei anksčiau. Mūsų darbuotojai suko galvas, kaip to išvengti, pasitelkėme į pagalbą Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą ir sukūrėme metodiką, kaip didžiąją dalį seniūnijų išsaugoti, kad jų statusas nebūtų pakeistas“, – sako žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Po pertvarkų iš ankstesnio nenašių teritorijų sąrašo iškris tik dvi seniūnijos – Kaišiadorių miesto ir viena iš Pagėgių savivaldybės teritorijų.
Pasipiktinimo banga kilo, kai į Briuselį buvo nugabentas perbraižytas Lietuvos nenašių žemių žemėlapis. Tai sukėlė tikrą mūsų žemdirbių emocijų audrą. Už borto likę ūkininkai, kuriems gresia netekti kompensacinių išmokų, pakilo į kovą. Žemaičiai netgi įsteigė naują asociaciją, kituose kraštuose renkami parašai ir reikalaujama sudaryti visų lūkesčius atitinkantį žemėlapį.
Daug kam šie pokyčiai tapo staigmena Šiemet kompensacinės išmokos už ūkininkavimą nenašiose žemėse turėtų būti skaičiuojamos jau pagal naujai perbraižytą žemėlapį. Nuo šių metų didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo kriterijai turi būti paremti vieninga metodika, privaloma visoms ES šalims narėms.
Ūkininkai priekaištavo Žemės ūkio ministerijai, kad nauji pokyčiai buvo ilgai laikomi paslaptyje ir daug kam tapo staigmena. Iš naujo Didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių, Lietuvoje vadinamų nenašių žemių, žemėlapio „iškrito“ apie 500 tūkst. ha žemės. O naujai įtrauktų bus per 140 tūkst. ha. Tiems, kurie paliekami už borto, žadama skirti dvejų metų pereinamojo laikotarpio paramą – po 25 eurus už hektarą.
