Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ neseniai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), kad būtų galima iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir uogoms. ŽŪM informavo, kad klausimas buvo iškeltas Vyriausybės posėdyje, bet lengvatos nuspręsta netaikyti. Pasiūlyta išnaudoti kitas jau turimas priemones nacionalinės kokybės produktų vartojimui skatinti – tai didesnis tiekimas mokykloms, trumpųjų maisto tiekimo grandinių aktyvinimas ir kt.
Bandymai prastumti šias PVM lengvatas pastaruoju metu baigiasi nesėkme. Šią vasarą bei pernai rudenį iniciatyvą rodė Kaimo reikalų komiteto narys Vytautas Kamblevičius. Dabar „tvarkiečio“ estafetę bando perimti Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos nariai, įregistravę įstatymo pataisos projektą dėl galimybės taikyti 9 proc. PVM visiems maisto produktams, neišskiriant daržovių ar mėsos.
Prisibijo prekybininkų
Diskusijos dėl lengvatinio PVM tarifo verda seniai. Tikimasi, kad jis ne tik paskatintų daugiau vartoti atpigusios Lietuvos augintojų produkcijos, bet ir stimuliuotų sektoriaus augimą.
Tokių pasiūlymų oponentai nerimauja, kad sumažinus PVM tarifą nebus užtikrinta, kad iš to nepasipelnys prekybininkai ar perpardavinėtojai ir kainos vartotojui nesumažės, o biudžete gali atsiverti skylė.
Prekybininkų manipuliacijų, kurios gerus norus sugebėtų paversti niekais, prisibijo ir lengvatinio PVM tarifo entuziastai.
„Pas mus didžiųjų prekybos tinklų nesukontroliuoja, tai jie daro, ką nori tą. Valstybinės kontroliuojančios institucijos dirba aplaidžiai. Jei priimsime įstatymo pataisą ir paliksime likimo valiai, tai nieko gali ir nesikeisti“, – DELFI aiškino V. Kamblevičius. Jis tikino, kad dar šiemet vėl bandys kilti į žygį.
Prieš dešimt metų Seimui yra pavykę vaisiams ir daržovėms nustatyti 5 proc. PVM lengvatinį mokesčio tarifą, kuris turėjo būti taikomas nuo 2009 metų pradžios. Tačiau prasidėjo krizė ir „naktinė mokesčių reforma“ sužlugdė ūkininkų viltis.
Mato prielaidą atpigti
Šalies sodininkų, uogininkų ir daržininkų atstovai įsitikinę, kad lengvatinį PVM reikia mažinti iki 5 proc., tuomet vyktų teigiami pokyčiai rinkoje.
„Mūsų produkcija atpigtų 16 proc. ir padidėtų pirkimas – būtų nauda ir pirkėjams, ir augintojams. O prekybininkai, manau, verslą „daro“ ne iš PVM, o iš apyvartos, todėl ir jiems būtų naudinga. Reikia ne tik lengvatinio PVM, bet ir kitų skatinimo būdų. Dėl to buvome susitikę su žemės ūkio ministru, išsakėme savo skaudulius, pateikėme raštą“, – DELFI sakė Vitalija Kuliešienė, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė, Dembavos medelyno vadovė.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovei Zofijai Cironkienei nepatinka, kai prekybininkai pradeda išvedžioti, kad vienareikšmiškai negalima atsakyti dėl teigiamo kainų pokyčio sumažinus PVM tarifą – aiškina, kad auga degalų, darbo jėgos kaina ir kt. Anot jos, tokie subjektyvūs veiksniai paskatina politikų abejones.
„Olandai ir belgai, iš kurių mokėmės auginimo technologijų, geranoriškai pasijuokia, kad mūsų daržovės vertinamos kaip prabangos prekės. Akivaizdu, kad daugiau kainuojančių, todėl rečiau naudojamų, daržovių kainoje PVM sudaro ženklią dalį, tad yra reali prielaida joms atpigti“, – DELFI dėstė Z. Cironkienė.
Turguose – „auksinės“ daržovės ir šešėlis
LDAA vadovė pabrėžė, kad lengvatinis PVM tarifas daržovėms ne tik sumažintų produkcijos kainas, bet ir padėtų slopinti šešėlį.
„Dabar užsimerkiame prieš tai, kas vyksta turguose. Pirkėjai stebisi ten nemotyvuotai padidintomis daržovių kainomis, kurios didesnės nei parduotuvėse. Pavyzdžiui, šiemet burokėliai kartais tampa „auksiniais“ – perpardavinėtojai už jų kilogramą prašo net euro. O juk nuo tokios produkcijos gali būti nesumokėtas joks PVM“, – stebėjosi ji.
Pasak Z. Cironkienės, perpardavinėtojai, pirkdami iš ūkininkų daržoves, dažnai stoja piestu prieš sąskaitų faktūrų išrašymą, nes nenori mokėti PVM, o kitu atveju reikalauja taikyti 21 proc. nuolaidą arba atsisako pirkti produkciją. Be to, turgaus prekeiviams palankiau pirkti daržoves Lenkijoje, kur taikomas 5 proc. PVM.
„Šešėlio mąstą gali iliustruoti Latvijos ir Lenkijos muitininkų trumpalaikis projektas, kurio metu buvo kontroliuojama latviams vežama lenkų daržovių augintojų produkcija. Paaiškėjo, kad apie 85 proc. importo kažkur „išgaruodavo“, o oficialiai prekyboje buvo fiksuojama tik likę 15 proc. daržovių, nuo kurių pardavimo ir sumokėti mokesčiai“, – pasakojo LDAA vadovė.
Ar pasivaržysime su lenkais?
Mūsų žemdirbiai nesitiki, kad lengvatinis PVM taps burtų lazdele, galinčia pakeisti konkurencinę aplinką.
„Lenkų nenukonkuruosime, jie labai toli pažengė, tačiau sulaukę mažesnio PVM galėtume pradėti šiek tiek „kvėpuoti“. Lietuviški obuoliai savo kaina galėtų tapti patrauklesnis pirkėjui. Dabar ne tik, kad nebeturime pelno, bet kai kurie augintojai gyvena jau iš pernykščių santaupų“, – svarstė V. Kuliešienė.
Z. Cironkienė viliasi, kad su Lenkijos daržininkais galėtume konkuruoti savo produkcijos kokybe: „Jų valstybė daro viską, kad augintojai galėtų lengviau konkuruoti ir užsidirbti. Tačiau vartotojas pajuto, kad už mažą kainą kokybiškos produkcijos nenupirksi. Ten maži ūkiai suveža savo produkciją į pakavimo centrus, o tūkstančių augintojų produkcijos tolygią kokybę sunku užtikrinti. Lietuvoje kitokia prekinių ūkių struktūra, daug dėmesio skiriama tausojamajam auginimui, tai vertina mūsų ir užsienio pirkėjai.“
Jos pastebėjimu, mūsų maitinimo įstaigoms produkciją tiekiančios didmeninės įmonės labai mažai nuperka lietuviškų daržovių – aiškina, kad jų klientams yra svarbiausia kaina. Tačiau tos mokymo įstaigos ar ligoninės, kurios siekia maitinti kokybiškai, perka daržoves tiesiai iš Lietuvos ūkininkų.
Žvalgosi ir į latvius
Augintojai stebisi, kodėl mūsų valdžia nesiryžta pasekti dar vienos kaimyninės šalies pavyzdžiu – šiemet Latvijai būdingiems vaisiams ir daržovėms pradėtas taikyti 5 proc. lengvatinis PVM tarifas. Jie pastebėjo, kad daržovės atpigo, o latvių kolegos yra patenkinti, nors dar ir nepajuto visų po tokio sprendimo atsivėrusių galimybių.
„Latvijoje daržovėms bei vaisiams sumažinto PVM rezultatai dar nespėjo pilnai išryškėti, nes sprendimas buvo priimtas po nederliaus metų, kai produkcija natūraliai pabrango, prireikė daugiau importo. Kartais gerus pokyčius pirkėjams iš tiesų buvo sunku pastebėti, nes centus kainuojančioje produkcijoje jie nėra dideli. Tačiau pastebėta, kad brangiau kainuojančių daržovių, pavyzdžiui, pomidorų kaina nukrito“, – tvirtino LDAA vadovė.
Apie sėkmę jau skelbia ir Latvijos Žemės ūkio ministerija. Jos parlamentinis sekretorius Ringolds Arnitis ką tik žiniasklaidai pranešė, kad nuogąstavimai, jog po lengvatinio PVM tarifo vaisių ir uogų produkcijai taikymo biudžetas neteks 6 mln. eurų neišsipildė – palyginti su praėjusiais metais įplaukos padidėjo per 12,5 mln. eurų. Be to, apyvarta sektoriuje padidėjo per 9 proc.
Vartotojas gali laimėti
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio nuomone, Lietuvoje vaisiams, uogoms ir daržovėms pritaikius lengvatinį PVM tarifą vartotojai gautų naudos.
„Perkant šią produkciją vartotojo mokesčiai valstybei būtų minimalūs. Reikia įvertinti ir tai, kad lengvatinis PVM šioje srityje sumažintų šešėlinę ekonomiką“, – DELFI komentavo jis.
Pasak eksperto, pas mus tiesmukiškai laikoma, kad sumažinus PVM naudos nebus, bet kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai: „Situacija skiriasi nuo perdirbtos produkcijos, kuri daugiausia keliauja per prekybos tinklus, pardavimo – jei nėra konkurencijos, tai praktiškai sumažintas PVM nusėda prekybininkams ar perdirbėjams. O vaisiais bei daržovėmis prekiauja ir prekybos tinklai, ir turgūs, ir patys žemdirbiai. Esant tokiai konkurencijai turėtų laimėti vartotojas.“
