DELFI primena, kad dar vasarą paskelbus ekstremalią situaciją žemės ūkyje, tuo greitai suskubo pasinaudoti žemdirbiai, kurie nusprendė nevykdyti išankstinių sutarčių su grūdų supirkėjais. Už sąmoningai nevykdomas sutartis (javapjūtės metu grūdai kainavo kur kas brangiau, nei pasirašant išankstines pardavimo sutartis) ūkininkams galėjo grėsti sankcijos, tačiau, pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Aušrio Macijausko, buvo rastas kompromisas.
„Vienaip ar kitaip abi pusės surado bendrus sutarimus. Vienos formulės nebuvo, kiekvienas ūkininkas individualiai tarėsi su perdirbėjais. Iš mūsų pusės buvo pateikiamos rekomendacijos, kuriomis ir vadovavosi abi šalys, ir daugeliu atveįų buvo rastas kompromisas“, – sakė LGAA pirmininkas.
Pagrindinė rekomendacija, pasak A. Macijausko, buvo užtikrinti ūkininkui finansinį saugumą – „Siekėme, kad žemdirbiai ir toliau galėtų sėkmingai veikti ir galėtų imtis kokybiškos rudeninės sėjos. Tokiu atveju, daugelis įsipareigojimų nusikėlė į kitus metus ir bus įvykdyti per tam tikrą laikotarpį, tačiau nutrauktų sutarčių ir teismų išvengta“, – aiškino ūkininkas.
Įspėja ūkininkus
Kalbama, kad šį rudenį Lietuvos žemdirbiai iš Baltarusijos tiekėjų laiku negavo iki 70 tūkst. tonų kompleksinių trąšų, kurios yra reikalingos rudeninei sėjai. Dalis lietuviams skirtų trąšų nukeliavo į kaimyninę Ukrainą, kuri tiesiog pasiūlė geresnę kainą.
„Pakilus grūdų kainom – išaugų trąšų poreikis, o ypatingai Ukrainoje, kurioje šiais metais buvo gautas rekordinis kukurūzų derlius. Dėl to ukrainiečiai, turėdami finansinių resursų, pradėjo aktyviai pirkti trąšas. Todėl dabar yra tokių atvejų, kad Lietuvos grūdų augintojams yra vėluojamos pristatyti trąšos arba bandoma jas pristatyti aukštesne kaina“, – sako A. Macijauskas.
Tačiau, pasak LGAA pirmininko, mūsų šalies augintojai neskuba imtis drastiškų veiksmų, o bando ieškoti kompromiso su tiekėjais – „Dabar tikrai nėra taip, kad ūkininkai dėl to jau kovoja teismuose. Visi turi ilgamečius partnerius, todėl nori taikiai išspręsti šią problemą“, – sako vyras.
Visgi, dėl tokio Ukrainos ėjimo, anot A. Macijausko, Lietuvos žemdirbiams vertėtų rimtai sunerimti.
„Reikia pabrėžti, kad per ateinančius metus Ukraina taps vis didesniu konkurentu mūsų rinkai, todėl tam reikia ruoštis. Turint tokius žemės plotus, kokius turi Ukraina, šalis gali užauginti tiek grūdų, kad jų užteks ne tik vietiniai rinkai, bet ir aplinkinėms šalims. Kaip ir minėjau, tai yra labai didelis ir galingas konkurentas, ir jei Lietuvos ūkininkai to laiku nesupras, tada teks pasitraukti“, – sako LGAA pirmininkas.
Įžvelgia ir kitą konkurentą
„Agrokoncernas“ direktorius Karolis Šimas sako, kad žvalgytis derėtų ne tik į Ukrainą, tačiau ir į milžiniškus grūdų derlius užauginančią Rusiją.
„Nors Ukraina yra viena iš pigiau grūdines kultūras galinčių parduoti konkurentų, tačiau Rusija yra didesnė grėsmė. Šiais metais dar esame sąlyginai laimingi, nes prognozuojama, kad Rusijos derlius nesieks 70 mln. tonų, kai tuo tarpu penai siekė 90 mln.“, – teigia grūdų eksportuotojas.
Yra žinoma, kad šiai dienai vyksta Rusijos ir Alžyro susitikimai, kuriuose abi šalys stengiasi suderinti kokybinius grūdų parametrus. Jei atsitiks taip, kad susitarimas bus sėkmingas, tada, pasak K. Šimo, nukentės Prancūzija, kuri yra viena pagrindinių grūdų eksportuotojų į Alžyrą, o tai netiesiogiai gali paliesti ir Lietuvą.
„Jei rusai perims Prancūzijos grūdų kelią į Alžyrą rinką, tada prancūzams teks žvalgytis į kitas rinkas ir galbūt jos susikirs su Lietuvos. Rusai rinkai gali pateikti visų kokybių grūdus, kurie yra užauginami pigiau, todėl tai kažkiek liečia ir mus“, – sako „Agrokoncernas“ direktorius.
