Jie esą pirmenybę teikė Ukrainai, kur pelningesnė rinka. Tačiau mūsų ūkininkams, kurie nenori vykdyti išankstinių grūdų tiekimo sutarčių, nes jose numatyta mažesnės kaina nei mokama dabar, tai gali būti priežastis apkaltinti tiekėjus pažeidžiant savo įsipareigojimus. Tuo pačiu siekti, kad baudos už neatvežtą derlių nebūtų taikomos.

Dėl trąšų trūkumo ir pabrangusių grūdų kainos šovė į viršų – tona šiemet brango 50–80 eurų, priklausomai nuo sudėties. Ir tai dar, matyt, ne pabaiga.

Vėlavo pristatyti baltarusiai

Kai kurie javų augintojai šiemet žiemines kultūras pasėjo iš netręšę arba bėrė minimalias normas, nes trąšų pristigo, nors ir turėjo išankstines sutartis su tiekėjais. Įmonių atstovams teko suktis kaip vijurkams, nes įpykę ūkininkai reikalavo vykdyti įsipareigojimus. Tuo metu tiekėjai gynėsi, kad jiems trąšas pristatyti gerokai vėluoja Baltarusijos gamintojai.

Kalbama, kad iš Baltarusijos laiku neįvežta iki 70 tūkst. tonų kompleksinių trąšų, kurių reikia rudeninei sėjai. Kaimynų gaminamos trąšos yra pigesnės, ir kokybė jų tenkina mūsų augintojus.

Trąšų tiekėjai sako, kad Baltarusija pirmenybę teikė Ukrainai, kur esą pirmiausia ir gabeno trąšas. Dabar užsakytos trąšos pajudėjo ir į Lietuvą, tačiau naudos iš to mažai – žiemkenčių sėja beveik baigta.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, javų augintojų kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vadovas Raimundas Juknevičius DELFI sakė, kad jau liepos mėnesį buvo jaučiama, jog bus trąšų deficitas. „Mūsų kooperatyvas turėjo tik apie trečdalį reikiamų kompleksinių trąšų, įsigytų pagal išankstines tiekimo sutartis. Kai jau tapo aišku, kad kitų trąšų laiku negausime, visi nariai sutarėme pasidalinti po lygiai ir sėti dalinai patręšus – kartu su sėjamąja įterpiant apie trečdalį rekomenduojamos normos“, – aiškino 33 ūkininkus vienijančio kooperatyvo direktorius.

Gali siekti satisfakcijos

Trąšų stygius per rudeninę sėja turėjo pristabdyti grūdų supirkėjų reiškiamas pretenzijas tiems ūkininkams, kurie negali įvykdyti išankstinių grūdų kontraktų, nes abi pusės atsidūrė panašioje situacijoje. Augintojai nevykdo grūdų pardavimo, o grūdų supirkėjai – trąšų tiekimo sutarčių.

„Mūsų kooperatyvas bendradarbiauja su tiekėjais, kurie pardavinėja trąšas ir superka grūdus. Dalis ūkininkų turėjo problemų dėl grūdų tiekimo sutarčių įvykdymo, tad ieškome abipusiai naudingų sprendimų ir neplanuojame teisinių ginčų. O kai kurie labiau ambicingi ūkininkai gali siekti satisfakcijos“, – teigė R. Juknevičius.

Pasaulyje trąšų sunaudojimas didėja

Bendrovės „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys DELFI komentavo, kad trąšų deficitas atsirado dėl įvairių aplinkybių. „Pasaulyje jų naudojimas didėja, negana to, Amerikoje pastaruoju metu net keletu milijonų tonų per metus sumažėjo fosforo ir kalio trąšų gamyba, todėl rinkoje atsirado trąšų trūkumas.

Be to, mūsų tiekėjai nuolat randa būdų pateikti žemdirbiams trąšas pigiau nei aplinkinėse rinkose. Nors šiemet ir Lietuvoje trąšos gerokai pabrango, vis tiek atsirado ypatingai dideli kainų skirtumai, nes, pavyzdžiui, Ukrainoje už toną mokama apie 60-100 dolerių brangiau. Todėl gamintojai pirmiausia atsigręžė į pelningesnes rinkas ir trąšas pirmiausia tiekia ten, kur gali parduoti brangiau“, – dėstė jis.

E. Šakys svarstė, kad esant tokiai situacijai kyla klausimas, ar žemdirbiams apsimoka už fosforo ir kalio trąšas mokėti dar daugiau nei šiandien, nes daugelyje Lietuvos regionų šiemet užaugo nekoks derlius.

„Situaciją, kad dėl per didelio kainų augimo ir situacijos kitose žemynuose gali trūkti trąšų, prognozavome dar birželio mėnesį ir apie tai kalbėjome su savo nuolatiniais partneriais, su kuriais dirbame“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad „Agrokoncernas“ visus sutartyse prisiimtus įsipareigojimus vykdo tvarkingai, norimo kiekio trąšų negalėjo įsigyti tik tie ūkininkai, kurie nepasirūpino sutartimis anksčiau.

Tręšimas

Pirmiausia aprūpino Ukrainą

Bendrovės „Scandagra“ pardavimų vadovas Eduardas Kapralovas DELFI pripažino, kad pirmą kartą susidūrė su tokia situacija dėl kompleksinių trąšų. „Dabar jau vežame ir rusiškas, ir baltarusiškas trąšas, bet anksčiau iš Baltarusijos gana ženkliai vėlavo. Jie pirmiausia produkciją eksportavo į Ukrainą, o dabar ten poreikis sumažėjo, todėl jau veža ir mums. Yra daug įmonių, kurios negavo trąšų ir dar laukia, ir, matyt, lauks iki mėnesio pabaigos. Spalio antroje pusėje rinka stabilizuosis, bet trąšų kaina jau bus kita“, – niuansus aiškino jis ir pridūrė, kad kompleksinės jau pabrango apie 70 eurų už toną.

Jis pastebėjo, kad ūkininkai, pirkdami trąšas, labiau žiūri į kainą nei kokybę. Anot E. Kapralovo, baltarusiškų trąšų kokybė per pastaruosius penkerius metus pagerėjo, bet įvairių niuansų pasitaiko. „Jei rusiškų ir baltarusiškų trąšų kainos būna panašios, geriau atsivežti iš Baltarusijos, nes pigiau dėl logistikos“, – teigė „Scandagros“ pardavimų vadovas.

Atsilieps kitų metų derliui

Kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vadovo pastebėjimu, tokia nepilnavertė žieminių kultūrų sėja atsilieps kitų metų derliui. Tai jau antri metai, kai per rudeninę sėją ūkininkus persekioja nesklandumai.

Šiuolaikinės technologijos leidžia vienu sykiu įdirbti žemę, sėti sėklas ir kartu įterpti trąšas, kitaip tariant, vienu važiavimu atliekami keli darbai. Tokiu būdu ūkininkas taupo laiką, sąnaudas ir išnaudoja modernių sėjamųjų, į kurias daug investavo, galimybes.

„Trąšos dabar intensyviai tiekiamos, bet sėja iš esmės baigta, tad trąšas teks berti ant viršaus. Dėl to galime patirti nemažų derliaus nuostolių. Ant dirvos paviršiaus išbertos kalio, o tuo labiau fosforo trąšos yra mažiau paslankios, todėl daug ilgiau užtruks, kol jos pasieks šaknų zoną. O jei trūksta drėgmės paviršiuje, išbertos trąšos pasėto augalo gali visai nepasiekti. Kiti galbūt tręš pavasarį, tuomet bus dar blogiau, nes trąšos gali likti jau kitam derliui“, – sakė R. Juknevičius.

Jonas Talmantas

Kainos šovė aukštyn

LŪS vadovas Jonas Talmantas situacijos nedramatizavo, bet pripažino, kad signalas nelinksmas, kai reikiamu metu augintojai pritrūksta trąšų. „Gali būti, kad kažkam kompleksinių trąšų pritrūko iš tų įmonių, kurios trąšas vežė ne iš Europos, o iš trečiųjų šalių. Tai šiek tiek sunervino ūkininkus, bet tai galima ištaisyti pavasarį ir be didesnių nuostolių“, – DELFI dėstė jis.

J. Talmantas užsiminė, kad augintojai galėjo rinktis vienanarių kalio, fosforo ir azoto trąšas, kurių rinkoje nestigo. Ant jo, nemažai ūkininkų naudoja būtent vienanares trąšas, nes išlyginti kalio ir fosforo santykį su kompleksinėmis yra sudėtinga.

R. Juknevičiaus manymu, jeigu visi augintojai būtų puolę pirkti vienanares trąšas, būtų pristigę ir jų. Be to, anot Šiaulių rajono ūkininko, jų kaina ėmė kilti, todėl augintojai laukė užsakytų kompleksinių ir neskubėjo pirkti neadekvačiai pabrangusių vienanarių trąšų.

Pabrangus grūdams, į viršų pajudėjo ir trąšų kaina. Tai jau įprasta praktika rinkoje. „Azotinių trąšų tona pabrango apie 30–50 eurų, kompleksinių – nuo 20 iki 50 eurų. Pabrangus grūdams, tuoj pabrangsta ir trąšos, bet kai grūdų kainos mažėja, trąšos tiek neatpinga“, – palygino J. Talmantas.

Bendrovės „Agrokoncernas“ vadovas nurodė, kad tona trąšų šiemet brango 50–80 eurų, priklausomai nuo trąšų sudėties. „Kokia bus situacija rinkoje, priklausys nuo pagaminamo trąšų kiekio – jei bus pagaminama daugiau, nei yra poreikis, kaina kris. Jei gamintojai negalės patenkinti rinkos poreikių – kaina gali didėti. Azotinių trąšų gamintojai teigia, kad dujos šiemet Europoje yra kaip niekad brangios, o tai pagrindinė žaliava. Buvo skelbiama, kad kai kuriose valstybėse amonio salietra jau priartėjo prie 300 eurų už toną, o tai visu 100 eurų brangiau nei praėjusį sezoną”, – aiškino E. Šakys.

„Šiaulių aruodo“ vadovas sakė, kad šiemet trąšų tiekėjai pasiskubino pabranginti trąšas, ir tai patuštins augintojų pinigines. „Ūkininkų perkamoji galia nepadidėjo, nes grūdų derlius buvo gerokai mažesnis, todėl nuostolių neatpirks išaugusi kaina. Trąšų pabrangimas gali atsiliepti kitų metų pajamoms“, – prognozavo jis.