Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime rašoma, kad pažymos bus kompensuojamos, jei jos liudys su valstybės lygio ekstremaliąja situacija susijusias force majeure aplinkybes, dėl kurių žemdirbiai negalėjo įvykdyti sutartinių žemės ūkio veiklos įsipareigojimų.
Pagalba bus teikiama pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems žemės ūkio veiklos subjektams, sumokėjusiems Prekybos, pramonės ir amatų rūmams už pažymų išdavimą. Kompensuojama bus 100 proc. sumokėto atlygio, bet ne daugiau kaip 200 eurų už vieną pažymą.
Norėdamas gauti kompensaciją, pareiškėjas dėl jos turės kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažymos išdavimo dienos. Jei pažyma išduota iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos - per vieną mėnesį nuo ekstremalios situacijos paskelbimo.
Taip pat kompensaciją galės gauti ir asmenys, anksčiau gavę tokias pažymas, jei jie atitiks nustatytus reikalavimus (pažyma išduota dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos nulemtų force majeure aplinkybių, o pats žemdirbys yra užsiimantis pirmine gamyba). Dėl anksčiau išduotų pažymų kompensavimo bus galima kreiptis per mėnesį nuo žemės ūkio ministro įsakymo, kuriuo nustatoma kompensavimo tvarka, įsigaliojimo.
Pateikus prašymą ir nustatytus dokumentus, NMA ne vėliau kaip per 15 darbo dienų turės juos įvertinti ir priimti sprendimą, ar skirti paramą. Per 10 darbo dienų nuo sprendimo skirti paramą priėmimo NMA apie tai informuos pareiškėjus ir išmokės jiems kompensacijas.
Force majeure pažymas nustatyta tvarka išduoda visi pagal veiklos teritorijas veikiantys Prekybos, pramonės ir amatų rūmai - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių.
Tiesa, šios pažymos yra sukėlusios ir pasipiktinimą, nes Prekybos pramonės ir amatų rūmai jų kainą vienašališkai padidino nuo 200 litų iki 200 eurų.
„Jau pernai, kai reikėjo gauti pažymas dėl liūčių padarytos žalos kalbėjome, kad reikia keisti dabar galiojančią šių pažymų išdavimo tvarką ir kainą. Šiandien jos išduodamos pagal 1997 m. Vyriausybės nutarimą, kuriuo ši funkcija priskirta Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai (LPPARA) ir nustatyta kaina – 200 litų. Vėliau jie patys, savo vidiniu nutarimu, kainą padidino iki 200 eurų“, – piktinasi Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių direktorius.
