Liga patvirtinta ištyrus dvi dėl AKM nugaišusių šernų liekanas, pranešė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
„Pagal Belgijos kolegų pateiktą informaciją, aptiktos šernų gaišenos yra suirusios, tad spėjama, kad gyvūnai galėjo nugaišti maždaug prieš mėnesį. Tai pirmasis AKM atvejis centrinėje Europoje, apie 1 tūkst. kilometrų nutolęs nuo artimiausių AKM židinių, nustatytų Čekijoje. Tai tik dar kartą patvirtina, kad ligos valstybių sienų nepripažįsta ir dėl neatsakingos žmonių veiklos gali plisti žaibišku greičiu didžiulėse teritorijose. Tad dar kartą noriu pabrėžti biologinio saugumo svarbą ūkiuose, nes kol kas tai vienintelė priemonė, galinti apsaugoti nuo ypač pavojingos ir agresyviai plintančios ligos“, - pranešime teigia VMVT direktorius Darius Remeika.
VMVT duomenimis, Belgijoje patvirtinti AKM atvejai nustatyti pasienyje su Prancūzija ir Liuksemburgu, siena su Vokietija yra maždaug už 65 km. Kol kas AKM židinių šio regiono kiaulių laikymo vietose nėra nustatyta. AKM Belgijoje nebuvo registruotas nuo 1985 metų.
VMVT taip pat primena, kad nuo rugsėjo 3 d. kiaulių laikytojai gali kreiptis į rajonų savivaldybes dėl paramos. Išmokas, siekiančias 100 eurų už kiekvieną paskerstą kiaulę, mokės Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, įvertinusi pareiškėjų pateiktus dokumentus.
Kaip ELTA jau skelbė, rugsėjo 1-ąją buvo nustatytas 49-asis AKM židinys Tulnikių kaimo ūkyje Mažeikių rajone, kur žmonės savo reikmėms augino vieną kiaulę.
