Tiesa, šiuos pinigus ūkininkams Žemės ūkio ministerija žada grąžinti iš valstybės biudžeto, tai yra mokesčių mokėtojų kišenės.

Patys nustatė kainą

Šiemet, kai pasėliai nukentėjo nuo sausros, teoriškai šių pažymų galėtų prašyti tūkstančiai ūkininkų. Tiesa, kol kas procesas nėra toks spartus – iki vakar dienos jų buvo išduota tik 19.

„Jau pernai, kai reikėjo gauti pažymas dėl liūčių padarytos žalos kalbėjome, kad reikia keisti dabar galiojančią šių pažymų išdavimo tvarką ir kainą. Šiandien jos išduodamos pagal 1997 m. Vyriausybės nutarimą, kuriuo ši funkcija priskirta Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai (LPPARA) ir nustatyta kaina – 200 litų. Vėliau jie patys, savo vidiniu nutarimu, kainą padidino iki 200 eurų“, – piktinasi Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių direktorius.

Jonas Sviderskis

Jis sako, kad siūlo, jog pažymas galėtų išduoti rajonų savivaldybių žemės ūkių skyriai. Tam tik reikėtų šiek tiek supaprastinti tvarką.

„Mes ne pelno siekianti organizacija ir mums reikia pragyventi. Mes tarybos sprendimu pakeitėme Vyriausybės nutarimą ir susitarėm, kad vietoj 200 litų imsim 200 eurų mokestį. Mums reikia teisinių konsultacijų, išlaikyti žmones, kurie išduotų pažymas. Be to, kai atneša dokumentus, reikia užklausti papildomų duomenų, kartais važiuoti į vietą, skaičiuoti, kokie gali būti derliaus nuostoliai“, – kaip atsirado tokia kaina ir kaip ją pagrįsti aiškina Rimantas Šidlauskas, LPPARA generalinis direktorius ir tikina, kad kainų keisti neplanuoja.

Be to, per dvejus metus – pernai buvo liūtys, šiemet sausra – išduota apie 40 pažymų. Rūmams tai nėra reikšmingos pajamos.

Siūlo keisti tvarką

Ūkininkai savo ruožtu siūlo keisti pačią tvarką.

„Žemės ūkio skyriai rajonuose išlaikomi iš valstybės, yra Nacionalinė mokėjimų agentūra, kuri tikrina pasėlius ir jų laukų būklę. Jie galėtų išduoti šiuos dokumentus už simbolinį keliolikos eurų mokestį. Rūmams tai tiesiog uždarbiavimas“, – sako J. Sviderskis.

Išduodant pažymą reikia, kad pats ūkininkas surinktų 4 pažymas, kurių pagrindu irašoma force majeure pažymas.

J. Sviderskis sako, kad ūkininkai kol kas neskuba išsiimti pažymų, nes yra išgąsdinti.

„Force majeure pažyma – 200 eurų – bus kompensuojama, tačiau ji neatleidžia nuo įsipareigojimų vykdymo. Sutartis tai susitarimas tarp perkančiojo ir parduodančio. Sunku būtų įsivaizduoti, kaip valstybės mastu galėtume priversti privačias įmones priimti force majeure pažymą ir netaikyti sankcijų“, – sako žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas.

J. Svidersks šių pažymų galią vertina kitaip.

„Tiek ūkininkus, tiek supirkėjus galima skirstyti į sąžiningus ir į nesąžiningus. Jei žmogus grūdų neturi, jis su šia pažyma apsigins nuo perdirbėjų pretenzijų. Jei ūkininkas grūdus pardavė ne pagal išankstinė sutartį, o nuvežė kitam, kuris moka daugiau, teisme jis pralaimės“, – aiškina žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas.