Grūdų eksportuotojai tikina, kad jiems šiemet pirmiausia rūpi ne pelnas, o galimybė iš kritinės situacijos išbristi sausiems. Nemažai ūkininkų skundžiasi, kad negali įvykdyti išankstinių kontraktų, šalyje netekta apie 25–30 proc. vidutinio grūdų derliaus Negana to, šoktelėjusi kviečių kaina kai kuriuos „kontraktininkus“ sugundė gudrauti.
Ir tai dar gali būti ne paskutinis sezono iššūkis. Pastaruoju metu grūdų kainos smuktelėjo, o jeigu Rusijos grūdų augintojams, kaip prognozuojama, pavyks priartėti prie pernai metais pasiekto rekordinio derliaus, pasaulinėje rinkoje jos gali dar labiau kristi.
Kainos šuolis įskėlė pykčio bangą
Nors grūdų eksporto sezono rezultatai bus suskaičiuoti dar po kelių mėnesių, jau dabar ryškėja nelinksmos tendencijos. Anot bendrovės „Linas Agro“ prekybos direktoriaus Baltijos šalims Dainiaus Pilkausko, šiemet visi mūsų grūdų rinkos žaidėjai turi daugiau ar mažiau bėdų.
„Šalyje vietoje 6 milijonų, matyt, turėsime tik apie 4 milijonus tonų grūdų. Prieš aštuonerius metus toks kiekis būtų normalus, o dabar – blogas rezultatas. Daliai ūkininkų bus labai sunku. Neabejotinai matysime ir nuostolingai dirbančių eksportuotojų. Didelės bei stiprios įmonės atsilaikys, klausimas – kiek uždirbs pelno“, – DELFI svarstė jis.
„Scandagra“ grūdų pardavimo vadovo Gerardo Brazaičio pastebėjimu, tai vienas sudėtingiausių sezonų. Anot jo, situacija komplikuoja ne tik gautas mažesnis derlius – iššūkių padaugėjo, kai vasarą kviečių kaina biržoje šoktelėjo net 40 eurų.
„Tai atnešė sumaišties. Turime atvejų, kai ūkininkai susigundo iškilusia kaina ir nepristato grūdų pagal išankstines sutartis. Tokiu atveju eksportuotojas patiria nuostolį, nes vykdant įsipareigojimus jam tenka pirkti grūdus rinkoje didesne kaina. Tai yra didžiuliai iššūkiai“, – DELFI aiškino vadovas.
Išankstinių sutarčių nevykdymas, pasak jo, šiuo metu nėra virtęs masiniu reiškiniu, bet ginčų ir net pykčių su ūkininkais kyla.
Sėdi vienoje valtyje
D. Pilkausko nuomone, kad ir kiek besiskųstų ūkininkai, eksportuotojai kai kurias atvejais patyrė didesnius nuotolius, nes vykdo savo įsipareigojimus importuotojams. Anot jo, dar reikia įvertinti, ir negautas pajamas iš elevatorių tinklo, įsipareigojimus vežėjams bei uostams.
„Tai tikras egzaminas, kai netenki 30 procentų srauto, o reikia vykdyti visus įsipareigojimus. Seniai patyrėme tokių išbandymų. Be to, reikia įvertinti ir pastarojo meto kainų mažėjimo tendenciją. O jeigu Rusijai pavyks sėkmingai nuimti likusią derliaus dalį, tai, kaip prognozuoja analitikai, jai pavyks priartėti prie pernai metų rekordinio derliaus. Tuomet kainos pasaulinėje rinkoje gali dar labiau kristi“, – kalbėjo jis.
G. Brazaitis pabrėžė, kad eksportuotojai su žemdirbiais sėdi vienoje valtyje: „Abi pusės nukentėjo. Daug geriau, kai jie noriai tiekia grūdus, o mes galime mokėti tokią kainą, kuri juos tenkina. Nemažai ūkininkų galvoja, kad pasidedame grūdus ir laukiame geresnių kainų. Tačiau mes iškart parduodame sukauptus grūdus. Biržos kaina nenuspėjama, negalime rizikuoti dideliais kiekiais.“
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas įsitikinęs, kad dėl rekordiškai mažo derlius pralaimi abi pusės, tačiau didesnė našta gula ant ūkininkų pečių.
„Augintojams sudėtinga įvykdyti išankstines sutartis, nes jie turi per mažai grūdų. Nėra ko džiūgauti ir dėl kviečių kainos – nors ji aukštesnės nei pernai, bet įvertinus infliaciją yra labai žemame lygyje. Štai prieš vienuolika metų už toną buvo mokama 250–300 eurų, o šiandien – vidutiniškai 190 eurų. Per šį laikotarpį dvigubai trigubai pakilo atlyginimai, pabrango technika, trąšos ir kt.“, – DELFI dėstė jis.
A. Macijausko pastebėjimu, šiemet iš trumpalaikio kviečių kainos šuolio galėjo uždirbti nebent biržos spekuliantai, o normalūs eksportuotojai tokioje situacijoje nerizikuoja.
Pasigedo pašarinių grūdų
Eksportuotojai pabrėžė dar vieną šio sezono išskirtinumą – nors derlius mažesnis, tačiau grūdų kokybė aukštesnė nei įprastai.
„Pašarinių kviečių praktiškai prikulta, matyt, vos iki 5 procentų. Paprastai pašarams atitekdavo 20–30 procentų grūdų. Mūsų pašarų pramonei teks ieškoti išeičių: kompensuoti trūkumą kukurūzais, vežti pašarinius kviečius iš užsienio ar naudoti brangesnius grūdus“, – sakė bendrovės „Linas Agro“ prekybos direktorius.
Šį sezoną įspūdingais šuoliais galėjo nustebinti ir eksporto statistika. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, Lietuvoje birželį grūdų eksportas buvo net apie 13 kartų, o liepą – beveik 3 kartus didesnis nei prieš metus analogišku laikotarpiu. Vidutinė eksportuotų kviečių kaina už toną sudarė apie 177–178 euro už toną.
„Scandagra“ grūdų pardavimo vadovas aiškino, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad įmonės pardavinėjo praeitų metų derliaus likučius, taip pat įtakos statistikai turėjo ir daugiau nei dviem savaitėmis anksčiau prasidėjusi javapjūtė. „Nespėjome ištuštinti atsargų, o jau pradėjome vežti naujo derliaus grūdus“, – sakė G. Brazaitis.
Pagrindinės grūdų eksporto kryptys šiemet kol kas lieka tos pačios: Saudo Arabija, Europos Sąjungos (ES), kai kurios Afrikos šalys, gali būti ir Turkija. Šiemet atsivėrė dar ir Brazilijos rinka, bet kol kas mūsų grūdų eksportuotojai ten didelių vilčių nepuoselėja.
Priklausomi nuo eksporto
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys prognozavo, kad dėl gauto mažo derliaus pralaimi ir eksportuotojai, ir ūkininkai.
„Supirkėjų netektis dar anksti skaičiuoti, nes ruduo dar tik prasidėjo, neturime duomenų. Galima daryti prielaidą, kad žemdirbių nuostolius sušvelnins pakilusios grūdų kainos, todėl jie neturėtų būti ypač dideli“, – DELFI komentavo sakė jis.
Ekspertas pabrėžė didžiausią problemą – net apie 60 proc. užaugintų grūdų eksportuojame. Jeigu daugiau grūdų perdirbtume šalyje, gautume didesnę pridėtinę vertę. Štai pernai buvo prikulta beveik 5,8 mln. tonų, o eksportuota net beveik 4 mln. tonų grūdų.
„Viena vertus, pažangu, kad sugebame daug užauginti grūdų, tačiau mažai jų perdirbame, eksportuojame kaip žaliavą. ES grūdų eksportas sudaro tik 20 procentų, ten gaminama daug pašarų. O Lietuvoje pašarų gamyba sudaro tik apie 19 procentų“, – aiškino A. Gapšys.
