Visą šį planą galima rasti čia.

Planas dar tik juodraštis

S. Malinauskas: „Šis planas yra priemonės, kurias vertins premjeras ir Vyriausybė. Kurios bus pasirinktos, bus pristatytos artimiausiu metu. Šiuo metu tai juodraštis. Šiuo metu konkurencija apribota ir valstybei reikia kištis į rinką, nes verslininkai įsipareigoja prekybos tinklams ir tai juos varžo. Manau, laikas pasižiūrėti, ar tos taisyklės teisingos.“

L. Vilimas: „Šį planą sudėtinga vertinti, mes paprastai vertinam ir diskutuojam kai yra teisės aktų projektai. 90 proc. šių priemonių yra nukreiptos į konkurencijos ribojimą ir tai kišimasis į laisvą rinką. Jei valstybė mums pavestų užsiimti savireguliacija, mes to imtumėmės. Dabar pripažinti, kad Konkurencijos taryba ir kitos institucijos yra neveiksnios, tai įžeidimas šioms institucijoms.“

Dėl mažesnių kainų nesiderės

L. Vilimas: „Asociacijoje mes nekalbame, nekalbėjome ir nekalbėsime apie bendrą kainodaros politiką. Tai būtų akivaizdus konkurencinės teisės pažeidimas, baudžiamas iki 10 proc. metinės apyvartos. Nė viena iš šių priemonių nėra verta to, kad kažką darytume bendrai. To nebus. Prekybos įmonės priimtų sprendimus mažinti kainas, jei valstybė mažintų administracinę naštą. Be to, kodėl diskutuojama ne su mumis, o su ūkininkais ir perdirbėjais, kurie sako, kad sezonas buvo tragiškas ir kainos kils.“

S. Malinauskas: „Turime statistiką, kad Lietuvoje kainos auga dvigubai sparčiau nei vidutiniškai ES. Paklauskite, kokios verslo perspektyvos ūkininko ar perdirbėjo, jei jis susipyktų su prekybos tinklu.“

Siūlo standartizuotas prekybininkų ir tiekėjų sutartis

S. Malinauskas: „Prekybos tinklai užima 70 proc. rinkos ir turi svertų paspausti tiekėjus. Tam, kad nebūtų piktnaudžiavimų bus siūlomos tipinės sutartys. Jų nebūtina laikytis, bet ženklus nukrypimas gali būti baudžiamas. Tai liečia ne ūkininkus ir gamintojus, bet prekybos tinklus. Jau dabar yra panaši situacija, nes prekybos tinklai praktiškai taiko standartizuotas sutartis. Tačiau jos bus neprivalomos, o pavyzdinės“.

L. Vilimas: „Keista girdėti tokias mintis. Prekybos tinklai turi po du tūkstančius tiekėjų, kurių dauguma užsieniečiai. Kokiam užsieniečiui jas galime pasiūlyti pasirašyti. Prieš porą metų Seime buvo mintis jas įvesti, tačiau šios minties atsisakyta, nes nuo to nukentėtų tik Lietuvos tiekėjai, jie patektų į blogesnę padėtį“.

Darbo laiko reguliavimo neatsisako

L. Vilimas: „Džiaugiuosi prekybos tinklais, kurie sutiko dirbti trumpiau savaitgaliais ir švenčių dienomis. Jei verslas imtų užbėginėti valdžios siūlymams iš akių, kaip jis atrodytų. Kaip atrodytume užsienio investuotojams. Tai žinia – nesiartinkit prie Lietuvos per šviesmetį. Nė vienas užsienio žaidėjas, matydamas ne reguliavimą, bet požiūrį, neis pas mus. Prekybos tinklai didžiausi darbdaviai ir mokesčių mokėtojai.“

S. Malinauskas: „Darbo laiko ribojimas ne priemonė mažinti kainas, o tiesiog pagalba smulkiam ir vidutiniam verslui. Kalbėdami su investuotojais matome pavojus. Jie mato aiškias problemas ir jas siūlo spręsti. Pavyzdžiui, siūlo mažinti koncentraciją. Mes nekalbame apie drakoniškas priemones. Tiesiog norime leisti kurti civilizuotą verslą.“

Gelbės turgų?

S. Malinauskas: „Mūsų tikslas, kad į turgus galėtų patekti tie gamintojai ir ūkininkai, kurie neįdomūs didiesiems prekybos tinklams. Mes jiems suteiksime valstybės remiamas prekybos vietas. Dabar žmonės neturi pasirinkimo.“

L. Vilimas: „Turgaus plėtra man skamba kaip noras grįžti į prekybą, kuri nėra nei kontroliuojama nei prižiūrima. Keista kai siūloma bėgti pardavinėti savo agurkus ir pomidorus. Ne prekybos tinklų savininkai nusprendė statyti šimtus parduotuvių. Tai nusprendė vartotojai, kurie balsavo kojomis. Dabar mūsų prekybos sistema išsivysčiusi geriau nei daugumoje Vakarų šalių.“

Ar tikrai kainos mažės?

S. Malinauskas: „Šiandien situacija tokia, kad ji užprogramuoja kainų augimą priklausomai nuo žmonių pajamų augimo. Norime sukurti situaciją, kuri gali būti sąžiningesnė.“

L. Vilimas. „Kiekvienas sprendimas turi tapti teisės aktų projektu, keliauti per daugybę institucijų. Pagrindinės diskusijos apie tai bus Seimo komitetuose. Kol kas realių teisės aktų projektų nematome.“

Siūlomos priemonės - Vyriausybės planas pažaboti prekybos tinklus.

1. Reglamentuoti standartines, (bazines) sutarčių tarp tiekėjų ir prekybos tinklų sąlygas, apimančias subalansuotas teises ir pareigas abiejų pusių atžvilgių, sąžiningą standartizuotą ginčų sprendimą.

2. Paskirti (įkurti) institucinį vienetą, atsakingą už šių sutarčių (punkte 1) sąlygų laikymosi priežiūrą, ginčų sprendimui, įgalinti instituciją skirti baudas už sąlygų pažeidimus.

3. Sukurti platformą, kurioje būtų skelbiama informacija apie tai, kokiomis kainomis parduoda ūkininkai produktus į verslo grandinę ir, iš kitos pusės, kokia produktų kaina skirtinguose prekybos tinkluose.

4. Teikti finansinę, ekspertinę, kitą techninę pagalbą, įtraukiant savivaldybes, siekiant skatinti maisto produktų tiekėjus kooperuotis suteikiant didesnes derybines galias derantis su prekybininkais.

5. Nuolatos rengti ir skelbti maisto produktų kainų svyravimų analizę (Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas).

6. Sukurti mokestinę paskatą – galimybę gyventojams deklaruojant pajamas ir teikiant GPM deklaraciją, susigrąžinti dalį išlaidų, patirtų perkant maisto produktus ne prekybos tinkluose: t. y. mažose šeimos valdomose krautuvėlėse, taip pat turguje. Priemonė orientuota į smulkaus verslo skatinimą ir šešėlio mažinimą.

7. Tobulinti viešųjų pirkimų teisinę bazę, numatant pareigą vertinti pirkimuose, jei perkama iš smulkios ar vidutinės įmonės (subjekto).

8. Iš esmės mažinti administracinę naštą ir rizikas smulkiam ir vidutiniam verslui, dirbančiam prekybos maisto produktų pardavimo rinkoje.

9. Peržiūrėti Konkurencijos tarybos įgaliojimus ir šiuo metu veikiantį priežiūros modelį, įvertinant kontrolės institucijų funkcijas, efektyvumą, rezultatus.

10. Lokalizuotų koncentracijos žemėlapių sukūrimas ir šiuo metu esamų koncentracijos procentų, įtvirtintų teisės dokumentais, adekvatumo priežiūra.

11. Numatyti skatinamąsias priemones pritraukiant naujus rinkos dalyvius į maisto mažmeninės rinkos segmentą. Aktyvių veiksmų dėl užsienio investuotojų imtis per „Invest Lithuania“.

12. Reglamentuoti – atskirti – susiformavusias prekybos tinklų funkcijas:

nustatant, kad dideli prekybos tinklai atlieka tradicinį vaidmenį, tokį kaip turgavietės ir „shopping malls“ (t. y. Suteikia bazinę paslaugą – parduoti produkciją lentynoje).

nustatyti, kad papildomų intensyvių marketingo paslaugų teikimas, pirkėjų pritraukimas ir kitos prekybos tinklo paslaugos teikiamos pagal atskirus agentavimo susitarimus.

13. Šių (punkte Nr. 12 aukščiau) agentavimo paslaugų teikimas galėtų būti atliekamas tik atskiro juridinio asmens (ne lentynos paslaugos teikėjo, taip išvengiant interesų konflikto)

14. Reglamentuoti, kaip didieji prekybos tinklai veda atskiras apskaitas: viena savo firminių produktų pardavimui, kita – tiekėjų produktų pardavimui.

15. Prekybos tinklų darbo laiko ribojimas savaitgaliais ir švenčių dienomis.

16. Įvertinti, kokią rinkos dalį bendrai užima prekybos tinklai ne tik šalies, bet ir regiono, miesto, smulkesnio teritorinio vieneto mastu ir kokia jų apyvarta lyginant su smulkiais ir vidutiniais verslininkais. Nustatyti leistinas ribas.

17. Numatyti poveikio priemones už perteklinę koncentraciją – nuo papildomų mokesčių iki tolimesnės plėtros ribojimo ar įpareigojimo mažinti prekybos plotus.

18. Įvertinti Konkurencijos tarybos efektyvumą ir turimas priemones. Įvertinti, kokia rinkos situacija bendrai, ar nėra oligopolijos, vieno dominuojančio rinkos dalyvio,. Prie kurio kiti derina savo kainas. Sukurti prielaidas Konkurencijos tarybai gauti daugiau informacijos iš rinkos dalyvių.

19. Sukurti prielaidas Konkurencijos tarybai gauti daugiau informacijos iš rinkos dalyvių.

20. Tikslinti LR Konkurencijos įstatyme įtvirtintą konkurenciją ribojančio susitarimo sąvoką.

21. Pavesti Konkurencijos tarybai įvertinti prekybos tinklų su tiekėjais sudaromas sutartis ir jų priedus, sąlygas, baudų dydžius, sutarčių nutraukimo sąlygas, rizikos pasidalinimą tarp prekės tiekėjo ir prekybos tinklo. Tikslinti LR Konkurencijos įstatyme įtvirtintą konkurenciją ribojančio susitarimo sąvoką.

22. Pavesti Konkurencijos tarybai nustatyti, kokia reali situacija prekybos plotų nuomos rinkoje. Ar nėra taikomos skirtingos sąlygos ir ribojimai naujai į rinką ateinantiems žaidėjams? Kokia didžiausių rinkos dalyvių įtaka?

23. Peržiūrėti visų kontrolės ir vartotojų teises ginančių institucijų taikomas sankcijas. Jei sankcijos akivaizdžiai neatitinka pažeidimo dydžio, jas didinti. Peržiūrėti jų skyrimo mechanizmą, institucijų nurodymų privalomumą.

24. Didinti Valstybės dalyvavimą probleminėse srityse. Šiuo metu Seime svarstomos valstybės valdomų vaistinių įkūrimas valstybinėse gydymo įstaigose.

25. Valstybinis alkoholio prekybos monopolis.

26. Valstybės valdomos turgavietės ir kiti prekybos plotai, už kuriuos nebūtų renkamos rinkliavos, tačiau siekiama mažesnių kainų.

27. Įpareigoti prekybininkus aiškiau nurodyti svorio vieneto (kilogramo) ar tūrio vieneto (litro), o ne tik prekės vieneto kainą. Įvertinti, kodėl šiuo metu tinkamai neužtikrinamas toks jau galiojančių teisės aktų reikalavimas.

28. Griežtinti atsakomybę už prekybos tinklų vadybininkų sukčiavimą, korupcines veikas, šešėlinius susitarimus ir piktnaudžiavimus. Aktyviau įsitraukti į tokių nusikaltimų ar nusižengimų tyrimą, teikti pagalbą prekybos tinklams, užtikrinti apie tokias veikas pranešusių asmenų ir jų interesų apsaugą.

29. Teikti paramą žemės ūkio ir maisto produkcijos gamintojams, siekiant paskatinti trumpųjų maisto grandinių veiklą.

30. Papildyti LR Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą.