Parlamentaro „valstiečio“ Kęstučio Bacvinkos registruota Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisa numato, kad gyventojai, pareiškę norą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti sklypą ir to nepadarę per vienerius metus, šią teisę praras.

Ūkininkų sąjunga ir kai kurie parlamentarai sako, kad vienerių metų terminas yra per ilgas ir gali suvaržyti dirbamos žemės pardavimo rinką.

Saugiklis pardavėjui

K. Bacvinka BNS sakė, kad siūloma pataisa būtų įteisintas saugiklis pardavėjams, kurie su pirkėjais dėl žemės įsigijimo sudera žodžiu, bet dėl sandorio įforminimo raštu nesusitaria.

„Jeigu (sutartis raštu – BNS) nesudaroma, rankpinigių neduodama, tik pažadais maitinama, kad pirks pirks, bet neperka? Traukinys taip palengva ir važiuoja, bet ką daryti tam žmogui, kuris nori žemę parduoti?“, – klausė parlamentaras.

Jis pripažino abejojantis, ar pataisa pagyvins prekybos dirbama žeme rinką.

„Nemanau, kad tai kažkoks pagyvinimas ar paskata bus. Tai tik mažas saugiklis pardavėjų atžvilgiu“, – sakė K. Bacvinka.

Siūlo trumpesnį terminą

Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas teikiamą pataisą vadina „suvaržančia“ ir „visišku įsikišimu į rinką“. Anot jo, vienerių metų terminas yra per ilgas.

„Metams laiko nustatyti terminą yra rinkos sustabdymas. Tai neproporcingai ilgas laikotarpis, nes per metus gali ir pasėti, ir nupjauti, ir parduoti. Atėjo pirkėjas ir sako: noriu pirkti, moku gerus pinigus, bet pardavėjas sako: ne ne, turime laukti metus, kol kaimynas ar nuomotojas, na, tas turintis pirmumo teisę, apsispręs. Ir negali niekas kitas pirkti, nors pinigus jau dabar siūlo“, – tvirtino E. Gentvilas.

Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas BNS taip pat sakė, kad vieneri metai – per ilgas terminas.

„Apibrėžtumas turi būti, nes pirkėjas gali vilkinti laiką, sakyti, kad neturi sukaupęs pinigų. O jeigu aš žemę noriu parduoti staigiai? Turėsiu laukti metus?“, – kalbėjo J. Talmantas.

Jis siūlo nustatyti ne ilgesnį kaip trijų mėnesių terminą.

Sandorių vilkinimo atvejai – reti

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Ruslano Golubovo teigimu, atvejų, kai pirkėjai delsia įgyvendinti pažadą įsigyti žemę, nėra daug.

„Tai yra vienetiniai atvejai, apie kuriuos mes žinome – kreipiasi telefonu pardavėjai ir klausia, ką daryti, kai iš jų neperka kurį laiką. Bet tai vienetai. Mes tokios problemos nežinome“, – BNS aiškino R. Golubovas.

K. Bacvinka taip pat sako, kad tokie atvejai nėra dažni, bet jų pasitaiko ir „jau atsiranda problema“.

Ūkininkų sąjungos vadovo teigimu, apie 90 proc. dirbamos žemės pirkimų sandorių pardavėjai sudaro su pirkėjais, turinčiais pirmumo teisę tą žemę įsigyti. Anot J. Talmanto, tokie sandoriai paprastai trunka porą mėnesių.

Per metus NŽT išduoda vidutiniškai apie 15 tūkst. pažymų dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo pirmumo teise, tačiau neturi konkrečios statistikos apie pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo faktą.

Pirmumo teisę įsigyti dirbamą žemę turi parduodamo žemės sklypo bendraturčiai, asmenys, kurie dirba šią žemę ne trumpiau kaip vienerius metus, taip pat besiribojančių sklypų savininkai arba toje savivaldybėje, kur yra parduodamas sklypas, gyvenantys ūkininkai.

Dirbamos žemės pirkėjai gali įsigyti jos, tik sutikus NŽT – ji tikrina, ar pirkėjas atitinka reikalavimus, žiūri, kad vienas žmogus neįsigytų daugiau kaip 500 hektarų žemės.