Tai motyvuotų sąžiningus kiaulių laikytojus, o už nesąžiningų, neatsakingų laikytojų pridarytus nuostolius neturėtų mokėti visi mokesčių mokėtojai, Eltai sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika.
Seimui yra pateiktas Veterinarijos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma nustatyti, kad „VMVT, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojai nevykdo nurodymų laikomus gyvūnus ištirti dėl užkrečiamosios ligos, paskersti arba nugaišinti ir sunaikinti, organizuoja šių gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. VMVT patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojai“.
„Ar šiam pakeitimui po svarstymų Seime bus pritarta ir, jei taip, kada tvarka galėtų įsigalioti, kol kas sunku pasakyti. Tačiau tikimės, kad tvarka jau galėtų būti taikoma nuo ateinančių metų, prasidėjus afrikinio kiaulių maro pikui“, - teigia D. Remeika.
Pasak tarnybos vadovo, labai svarbu akcentuoti, jog šis reikalavimas būtų taikomas tik tiems kiaulių laikytojams, kurie sąmoningai nevykdė nustatytų reikalavimų – nelegaliai laikė kiaules, nesilaikė biologinio saugumo.
Anot D. Remeikos, tokį siūlymą paskatino visų pirma siekis didinti kiaulių laikytojų sąmoningumą ir atsakomybę.
„Nei valstybė, nei inspektoriai ar dar kas nors neapsaugos, jei pats gyvulių laikytojas nesaugos savo turto. Ir šiemet pasitaikė keli atvejai, kuomet AKM židinys buvo nustatytas pas asmenis, neregistravusius kiaulių laikymo vietos ir nelegaliai auginančius kiaules, apie kokį nors biologinį saugumą tokiame ūkyje taip pat neverta nė kalbėti“, – teigė VMVT direktorius.
D. Remeika pabrėžė, kad toks kiaulių laikytojas sukelia daugybę problemų savo kaimynams, tvarkingai ir atsakingai laikantiems kiaules, veiklos apribojimus patiria ir 10 km spinduliu nuo tokio ūkio atsidūrę komerciniai kiaulininkystės kompleksai, mėsos perdirbimo įmonės.
„Maža to, visos išlaidos už AKM židinio likvidavimą šiuo metu tenka VMVT ir savivaldybėms, nes naudojamos valstybės biudžeto, mūsų visų lėšos, nepriklausomai nuo to, ar ūkyje buvo laikytasi bent jau pačių pagrindinių reikalavimų, ar ne“, – sakė D. Remeika.
Tarnybos vadovas pastebėjo, kad kai kuriais atvejais sąmoningai reikalavimų nevykdantys asmenys patiria mažiausiai nuostolių: neinvestuoja į biologinio saugumo priemones, niekuo nesirūpina ir praranda tik dėl ligos nugaišusį gyvūną, o pasekmių likvidavimo rūpesčiai tenka valstybei.
„Mūsų manymu, toks požiūris turi keistis, už nesąžiningų, neatsakingų laikytojų pridarytus nuostolius neturėtų mokėti visi mokesčių mokėtojai. Kita vertus, reikalavimų besilaikantiems kiaulių laikytojams tokia tvarka galėtų tapti papildoma paskata ir motyvacija“, - svarsto D. Remeika.
Anot jo, Latvijoje įvedus analogišką valstybės patirtų nuostolių išieškojimo mechanizmą, piktybiškai, sąmoningai pažeidinėjančių nustatytą tvarką asmenų gerokai sumažėjo.
D. Remeikos įsitikinimu, pats nuostatos taikymo principas neturėtų skirtis atsižvelgiant į ūkio dydį.
„Žinoma, išlaidos naikinant ligos židinį stambiame ūkyje yra dešimteriopai didesnės, lyginant su ūkiu, kur laikyta viena ar dvi kiaulės. Ligos židinio likvidavimo išlaidas tiksliai įvardinti taip pat sudėtinga. Jos gali svyruoti nuo 400 - 500 eurų, ir siekti dešimtis ar šimtus tūkstančių dideliame komerciniame ūkyje“, - teigė D. Remeika.
ELTA primena, kad antradienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Antanas Matulas paskelbė, kad kreipėsi į žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį paaiškinimo dėl planuojamos naujos tvarkos.
„Amoralu reikalauti iš žmogaus, ir taip patyrusio nuostolius dėl afrikinio kiaulių maro, padegti valstybinės įstaigos patirtas išlaidas už maro židinio likvidavimą. Priešingai - dar kartą turėtume paklausti Vyriausybės, kodėl Lietuvoje nesugebama efektyviai kovoti su šia problema, nuo ko kenčia pavieniai ūkininkai, stambūs ūkiai ir vartotojai. Už šiuos nuostolius atsakomybę privalo prisiimti Vyriausybė“, - išplatintame pranešime teigia A. Matulas.
Šiemet kiaulių laikymo vietose Lietuvoje iš viso užregistruoti 47 AKM atvejai.
