Per pastaruosius metus žemdirbių apyvartinis kapitalas reikšmingai sumažėjo. Šį sezoną ūkininkai pasitiko su ypač mažais finansiniais ištekliais, o dar smogė ir sausra. Prognozuojama, kad javų derlius bus iki 30 proc. mažesnis nei pastarųjų metų vidurkis.

Prieš sezoną liko be traktoriaus

Kėdainių rajono ūkininkas Donatas Balsys jaučiasi spraudžiamas į kampą – per dešimt ūkininkavimo metų jam dar nebuvo taip sunku. Anot jo, vienu metu supuolė problemos dėl gautų kreditų, apmokėjimo už trąšas, degalus ir kt. Žemdirbys apie 300 ha plote augina javus bei cukrinius runkelius.

„Visos bėdos realiai prasidėjo nuo praėjusių metų pavasario. Tuo metu pritrūko kvalifikuotų darbuotojų. Prasidėjus liūtims rudenį negalėjome nuimti didžiosios dalies derliaus, nespėjome pasėti žieminių kultūrų, pavasarį teko daugiau darbuotis. Tik nuostolių dėl pavasarinės sausros praktiškai pavyko išvengti, nes protingai neankstinome sėjos“, – DELFI pasakojo D. Balsys.

Ūkio padėtį dar labiau apsunkino bankininkai, kurie už pavėluotą įmoką pačiu reikalingiausiu metu iš kiemo išsivarė traktorių. Pasak ūkininko, su banko lizingo atstovais niekaip nepavyko rasti bendros kalbos.

„Pasakojome apie sudėtingus metus, rodėme ataskaitas, aiškinome, kodėl negausime labai daug pajamų. Tačiau užsienio kapitalo banko atstovai vos ne kiekvieną dieną mums skambino, grasino paimti techniką. Už traktorių ketverius metus tvarkingai mokėjau įmokas, buvo likusi mažytė skolos dalis – vos 10–15 procentų. Gruodžio mėnesį buvo paskutinis mokėjimo terminas, o techniką išsivarė vasario pabaigoje“, – tvirtino augalininkystės ūkio savininkas.

D. Balsys pasidžiaugė, kad visai kitaip į situaciją pažiūrėjo vietinė kredito įmonė, kuri pamatė ūkio perspektyvą ir sunkiausiu metu atėjo pagalbą. Ūkininkas nemano, kad atsidūrė kritinėje situacijoje, ir tikisi išpildyti įsipareigojimus partneriams.

„Labai gaila įdėto darbo, todėl mintis apie bankrotą nuveju į šalį. Reikia eiti pirmyn. Matau, kad yra atsidūrusių dar blogesnėje padėtyje. Kaip pasikalbame ūkininkų susirinkimuose, susidaro įspūdis, kad nemažai ūkių sunkiai laikosi ar yra atsidūrę ties kritine riba“, – dėstė jis.

Mato nerimą keliančius ženklus

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovo Igno Jankausko nuomone, galimi ūkių bankrotai – tik laiko klausimas. Jis pabrėžė, kad ūkininkas per sezoną paprastai nebankrutuoja, o problemos susikaupia per dvejus trejus metus.

Šiemet žemdirbiai prarado apie trečdalį, o kai kurie ir net pusę derliaus. Todėl žlugo jų viltys išlyginti po pernykščių liūčių patirtus nuostolius. Kaip ruoštis naujam sezonui, kai ūkio biudžete atsivėrusi skylė?

„Asmeniškai žinau, kad kai kurie žemdirbiai yra atsidūrę kritinėje situacijoje, jie bando išvengti ūkio uždarymo ieškodami finansinės pagalbos. Daryčiau prielaidą, kad finansinių sunkumų šalyje gali turėti vienas iš 50-ies ūkių“, – DELFI tikino I. Jankauskas ir pridūrė, kad iš LGAA narių nerimo signalų nėra gavęs.

Jonas Talmantas

Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas sakė nieko negirdėjęs apie prie bankroto artėjančius ūkius. Bet kas norės skelbtis apie ištikusią bėdą? Jis samprotavo, kad kai kurie žemdirbiai gali prašyti atidėti įsipareigojimų vykdymą, bet tokių neturėtų būti daug.

„Manau, kad žemės ūkyje liko stipriausieji ir atkakliausieji. Tie, kurie neskaičiavo, jau seniai pasitraukė. Aišku, sunkumų yra, nes dveji metai iš eilės buvo labai blogi dėl stichinių bėdų. Pavyzdžiui, žemdirbys įmirkusioje žemėje negalėjo pasėti žiemkenčių, o vasarinės kultūros davė 2–3 tonomis iš hektaro mažesnį derlių. Dar užklupo ir sausra. Jei techniką, trąšas, augalų priežiūros priemones kreditavusios įmonės pažiūrės palankiai, tai bankrotų pavyks išvengti. O jeigu ne, visko gali būti“, – DELFI svarstė J. Talmantas.

Esminių vėlavimų nefiksavo

SEB banko (ši finansinė institucija nesusijusi su straipsnyje aprašoma ūkininko istorija) valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis DELFI pakomentavo situaciją dėl žemdirbių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo:

„Šiemet dėl sunkesnio sezono ūkininkų skolinimosi aktyvumas yra šiek tiek mažesnis negu 2017–aisiais. Kita vertus, nors ir lėtesniu tempu, šiemet toliau stebime paskolų žemės ūkiui portfelio augimą. SEB bankas (2017 m. birželio 30 d.) iš viso yra išdavęs 230 mln. eurų paskolų ūkiams, tai 18 proc. daugiau negu prieš metus. Kaip ir anksčiau, taip ir pastaruoju metu ūkininkai skolinasi investicijoms (žemės ūkio technikai, fermų statyboms, žemės sklypų įsigijimui), ir apyvartinėms lėšoms.

Šiais metais smarkiai pakilusios grūdų kainos iš dalies kompensuoja ūkininkų netekimus dėl mažesnio derliaus. Be to, pastebime, kad dauguma Lietuvos žemės ūkio bendrovių atsakingai vykdo finansinius įsipareigojimus, jiems rūpi įmonės nepriekaištinga kredito istorija, todėl esminių žemės ūkio bendrovių paskolų įmokų vėlavimų pastaruoju metu nesame užfiksavę, taip pat nėra ir padidėjusio ūkininko srauto, kurie kreiptųsi dėl sunkumų vykdant prisiimtus įsipareigojimus.

Susidūrus su sunkumais kviečiame ūkininkus kuo anksčiau kreiptis į banką, aptarti iškilusią situaciją ir surasti geriausią sprendimą.“