Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, jog kiekvienam nuo 1 iki 100 kiaulių auginančiam ūkininkui, dabar esančiam maro zonoje, bus mokama po 100 eurų už vienos kiaulės atsisakymą ir papildomai 1,5 tūkst. eurų kitų gyvūnų įsigijimui.

„Pirmiausia, mes siūlome kiekvienam smulkiam kiaulių augintojui, kuris šiuo metu augina kiaules rajonuose, kur pasireiškė kiaulių maras, pasvarstyti ekonomiškai naudingą valstybės pasiūlymą ir pradėti auginti kitus gyvūnus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Surplys.

Pasak jo, šio pasiūlymo atsisakę ūkininkai galės gauti 1,5 tūkst. eurų biosaugos priemonių sustiprinimui savo fermose.

Anot G. Surplio, kiaulininkystės atsisakymas gali sumažinti afrikinio kiaulių maro plitimą šalyje.

Ministro teigimu, lėšos bus paimtos iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų, o finansine paskata 14-oje maru užsikrėtusių Lietuvos rajonų galės pasinaudoti maždaug 6 tūkst. ūkininkų, kurie turi 18 tūkst. kiaulių.

Ministerija paskatą ketina skirti nuo rugsėjo, ja galės pasinaudoti tik šiuo metu registruotų kiaulių turintys augintojai. Šiai priemonei Vyriausybės pritarimo nereikia, nes bus naudojami ministerijos finansiniai asignavimai.

G. Surplio nuomone, tokia priemonė nėra skirta smulkiųjų kiaulių augintojų sunaikinimui, nes ji – savanoriška.

„Jokio draudimo auginti kiaules nebus. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra mano prioritetats, todėl apie draudimą nekalbame“, – tvirtino ministras.

Skerdykla

Patys augintojai tikina, kad siūloma suma per menka.

Kompensacija smulkiesiems kiaulių augintojams už vieną nugaišintą kiaulę turėtų prilygti rinkos kainai, o ne 100 eurų sumai, kuri yra juokinga, sako Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovė Jurgita Patašienė.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ketvirtadienį pristatė priemones, kurios padėtų kovojant su afrikinio kiaulių maro (AKM) užkratu: nuo 1 iki 100 kiaulių auginantys ūkininkai už kiekvieną nugaišintą kiaulę gaus po 100 eurų. Taip pat Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo smulkiesiems augintojams pereiti prie kitų gyvūnų auginimo, tai padarę galės gauti iki 1500 eurų paramą kitiems ūkio gyvūnams įsigyti.

Vis dėlto smulkieji kiaulių augintojai pasiūlytomis priemonėmis nėra patenkinti.

„100 eurų už kiaulę yra juokinga suma. Kitas dalykas - mūsų valdžiai atrodo labai paprasta pasiūlyti pereiti prie kitų ūkinių gyvūnų. Bet prie kokių jie įsivaizduoja? Karvės žmonės nebelaikys, nes už pieną mokami centai, toms pačioms karvėms ir avims reikalingos ganyklos, kurių toli gražu ne kiekvienas turi. Pasiūlymas yra geriau nei nieko, bet (...) tie sprendimai truputį pavėluoti, apie tai reikėjo galvoti anksčiau“, - Eltai sakė J. Patašienė.

Anot jos, skiriama kompensacija už paskerstą kiaulę turėtų būti lygi rinkos kainai.

„Jei užauginu kiaulę ir galiu parduoti ją už kokius 400-500 eurų, tai tegul tada tiek ir kompensuoja, nes ateityje auginti jų aš jau nebegalėsiu. Tai ką man su tuo 100 eurų veikti?“, - sakė ji.

Paklausta, ar smulkieji kiaulių augintojai ketina ŽŪM pateikti savo siūlymų, J. Patašienė sakė, kad toks susitikimas yra planuose.

„Planuose susitikimas yra, tik (reikėtų, - ELTA) susidėlioti, nes norėčiau, kad daugiau žmonių važiuotų, ne tik aš viena“, - akcentavo ji.

Šią savaitę „Idavang“ fermoje Akmenės rajone nustatytas maro protrūkis. Visos 19,5 tūkst. kiaulių bus sunaikintos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiais metais afrikinis kiaulių maras nedideliuose ūkiuose buvo užfiksuotas beveik 40 kartų, dėl to buvo sunaikinta apie 2,3 tūkst. kiaulių.

Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.