Didžiausios Lietuvoje kiaulių augintojos Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ fermoje Akmenės rajone nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis – fermoje auginama 19,5 tūkst. kiaulių. Liga pasiekė net tokią valstybę, kaip Kinija, kuri nuo jos mėgino atsiriboti pačiomis griežčiausiomis importo taisyklėmis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad „Skabeikių“ komplekse atliktas skubus tyrimas, kai per pastarąsias tris dienas nugaišo 24 kiaulės. Visos komplekse auginamos kiaulės bus nugaišintos ir sunaikintos. „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius sako, jog kol kas nėra aišku, kaip liga galėjo pakliūti į saugų kompleksą.
„Kompleksas atitinka aukščiausius biosaugos reikalavimus, jame įdiegtos ir naudotos visos ypatingos saugos priemonės. Kol kas mes nežinome, kaip užkratas galėjo patekti į kompleksą. Šiuo metu tai – pats svarbiausias klausimas, į kurį ieškome atsakymo“, – pranešime spaudai cituojamas S. Leonavičius.
Anot jo, bendrovė atlieka savarankišką vidaus tyrimą, norėdama išsiaiškinti, kodėl maras pateko į fermą. „Idavang“ skelbia, kad 19,5 tūkst. kiaulių banda yra apdrausta, o draudimo įmonė informuota apie situaciją. 2014 metų vasarą dėl kiaulių maro „Idavang“ Rupinskų komplekse Ignalinos rajone teko sunaikinti maždaug 19 tūkst. kiaulių.
Rugpjūčio 2-ąją užregistruotas afrikinio kiaulių maro protrūkis viename didžiausių kiaulininkystės kompleksų „Druvas Unguri“ Saldaus rajone. Komplekse buvo laikoma daugiau kaip 15 tūkst. kiaulių (iš jų apie 6 tūkst. paršavedžių, 3 tūkst. paršelių, daugiau kaip 6 tūkst. penimų kiaulių). Visi gyvūnai sunaikinti.
Apie tai, kas vyksta ir ar liga dar valdoma, kalbamės su Dariumi Remeika, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi.
– Kas nutiko, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje liga pateko į didžiuosius kompleksus, kurie naudoja moderniausias įmanomas biosaugos priemones? Ar tai reiškia, kad situacija nebevaldoma?
– Vasara natūralus ligos pikas. Maras siaučia visame regione. Karaliaučiaus srityje prieš kelias savaites buvo sunaikintas 50 tūkst. kiaulių kompleksas. Tiesiog šio užkrato gausu aplinkoje, daug užkrėstų šernų. Natūralu, kad jis patenka ir į naminių kiaulių kompleksus.
„Skabeikių“ kompleksą Lietuvoje ekspertų grupė patikrino kovo viduryje ir tada ūkis atitiko visus keliamus reikalavimus. Dabar pasitelksime ekspertus iš Vokietijos ir aiškinsimės, kaip liga galėjo patekti į taip saugomą objektą.
– Kiek anksčiau, kai liga patekdavo į didelius kompleksus buvo kalbama, kad tai gali būtų sąmoninga diversija. Keltos baudžiamosios bylos, tiesa, jos vėliau buvo nutrauktos. Ar negali būti panašus atvejis ir dabar?
– Vasara natūralus ligos pikas. Žinoma, jei įmonėje visi dirbantieji ir atvažiuojantys darbuotojai – santechnikai, elektrikai, transportininkai – idealiai laikytųsi sanitarinių reikalavimų, viruso galbūt būtų galima išvengti. Tačiau gyvenime būna visko.
Daugiausia užkrato atvejų būna pas smulkius augintojus, kuriems taikomi ne tokie griežti reikalavimai kaip didiesiems. Pavojus padidėja, jei netoli ūkių gyvena šernai. „Skabeikių“ kaip tik toks atvejis. Miškų masyvas, kuriame rasta sergančių šernų, netoli ūkio.
Turiu pasakyti, kad padėtis kontroliuojama. Kitose valstybėse ligos atvejai skaičiuojami šimtais.
– Afrikinis kiaulių maras atėjo iki Kinijos. Galbūt mums tai reiškia naujas galimybes, nes iki šiol kiaulienos ir kiaulienos produktų eksportas į šią šalį buvo draudžiamas, nes Lietuva pateko į Afrikinio kiaulių maro zoną. O Kinijos rinkos mėsos perdirbėjai ir augintojai seniai laukė.
– Kol kas neaišku kaip mūsų prekybą paveiks ši žinia, tačiau santykiai turėtų keistis. Kinija, kurioje laikoma pusė pasaulio kiaulių, iki šiol pabrėždavo, kad pas juos nėra šios ligos, todėl taiko ypatingai griežtus reikalavimus importui iš kitų šalių. Kai maras aptiktas ir pas juos, reikalavimai ir prekybos taisyklės turėtų keistis. Lietuvai tai naudinga. Be to, greičiausiai, bus skirta ypatingai daug pinigų kurti veiksmingai vakcinai.
– Ar po paskutinio protrūkio stambiame komplekse smulkiems augintojams nebus uždrausta laikyti kiaules? Ši mintis nuolat skamba diskusijose.
– Jokių tiesioginių draudimų laikyti kiaules nebus. Geriausia, kad smulkiems laikytojams tiesiog būtų skirta parama įsigyti kitus ūkinius gyvūnus. Iš kitos pusės, biosaugos reikalavimai jiems taikomi žemesni nei didiesiems kompleksams. Žmonės turi suprasti, kad jei augini 2-3 kiaules ir laikaisi pačių griežčiausių reikalavimų jos ypatingai išbrangs. Be to, tokiems mažiems ūkiams šie reikalavimai bus fiziškai sunkiai įgyvendinami.
– Ačiū už pokalbį.
