Įdomu tai, kad kainos šoko tiek, jog ūkininkams tiesiog apsimoka nevykdyti sutarčių. Net ir mokėdami baudas jie uždirbs daugiau nei pardavę javus pagal sutartis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas kainų šuolį aiškina pasaulinio grūdų derliaus atsargų mažėjimu.
„Penkis metus iš eilės atsargos tik augo, praėjusiais metais augimas sustojo, o šiais metais jau ir šiek tiek sumažėjo. Tačiau vartojimas kasmet auga apie 1 proc., todėl susiklostė tokia situacija, kad ką tik prasidėjus sezonui, perdirbimo įmonės nori užsitikrinti bent jau minimalų kiekį grūdų, todėl siūlo didesnes kainas“, – teigia specialistas.
Anot jo, tokia situacija rinkoje bei nuostolingi metai privertė augintojos griebtis šiaudo, todėl iš dalies reikia suprasti ir juos.
„Kai matai, kad tavo sutartis yra 160 eurų – už tiek žiemą įsipareigojai parduoti derlių – pernai metai buvo nuostolingi, šiemet vėl šviečiasi nuostolis, o pagal dabartinę kainą grūdus gali parduoti po 190 eurų, atsiranda savisaugos instinktas. Asmeniškai, kai ką gal ir pateisinčiau, tačiau tam, kad nereikėtų daryti nesąžiningų veiksmų, reikia ieškoti kompromiso“, – sako I. Jankauskas.
Beje, aukščiausios klasės maistinių kviečių kainos atskiromis dienomis jau buvo peršokę 200 eurų už toną. Jis siūlo ir kaip būtų galima išeiti iš šios konfliktinės situacijos.
„Pavyzdžiui, jei turi galimybę, supirkėjai gali pasiūlyti kainos priedą. Žemdirbių situacija tikrai prasta, todėl, jei kalbėtume apie idealią valstybę, kurioje būtų garbės principas, perdirbėjai galėtų pasidalinti su ūkininkais“ – priduria LGAA administracijos vadovas.
Už specialiai nevykdomas sutartis ūkininkams gali grėsti sankcijos, tačiau kartais, net ir sumokėjus už netesybas, ūkininkas iš balos gali išlipti sausas ar net praturtėjęs.
„Egzistuoja netesybų suma, tačiau skaičiavome, kad kai kuriais atvejais, apsimoka sumokėti tą sumą, kuri paprastai, pagal pavasario kainas siekia 30-35 eurus nuo tonos, tai jei grūdų kaina 30-40 eurų didesnė – galimas dar ir 5 eurų pelnas“, – sako I. Jankauskas.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė teigia, kad žemdirbiai skatinami spekuliuoti situacija, o ugnį pakurstė Žemės ūkio ministro vieši pasisakymai, kad bet kas Lietuvoje netekęs derliaus galėtų išvengti sankcijų iš Europos Komisijos ir iš Žemės ūkio ministerijos institucijų.
„Mums suprantamas ministro noras padėti žemdirbiams, juos atleidžiant nuo dalies įsipareigojimų prieš Europos Komisiją ar Žemės ūkio ministerijos institucijas, tačiau nevykdyti sutarčių – griežtai nerekomenduojame“, – sako D. Ruščiauskienė.
Asociacijos direktorės teigimu, nors Žemės ūkio ministerija papildomai paviešino informaciją, kad sausros, kaip ekstremalios situacijos paskelbimas neatleidžia nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis, tačiau esant tokiam kainų pakilimui, grūdų augintojai ir toliau savaip traktuoja ministerijos atstovų atitinkamus pasisakymus.
„Grūdų pirkėjai informuoja, kad nesiruošia pralobti iš grūdų augintojų netekčių. Patys yra pardavę grūdus pagal išankstines sutartis analogiškai 30 – 40 eurų žemesnėmis kainomis tiek eksportui, tiek vietos gamintojams.
Nupirkę grūdus iš augintojų, nepriklausomai nuo to, koks užderėjo derlius, jie savo įsipareigojimus prieš pirkėjus vykdys. Todėl kreipiasi į grūdų pardavėjus ir ragina kiekvienu atveju, iškilus sunkumams, kreiptis į grūdų pirkėjus ir kartu įvertinti bei spręsti situaciją, kaip įsipareigojimai pagal sutartį būtų vykdomi. Nėra pagrindo nutraukti ar atsisakyti galiojančių sutarčių “, – aiškina moteris.
„Agrochema“ grūdų verslo analitikas Paulius Jakelis patvirtina faktą, kad šiais metais didelė dalis ūkininkų nėra linkę vykdyti išankstinių sutarčių.
„Kol kas šiemet labai nedidelė dalis ūkininkų, su kuriais esame sudarę tokias sutartis, kreipėsi į mus. Dažniausiai ūkininkai kreipiasi, kuomet dėl gamtos stichijų prognozuojamas prastesnis grūdų derlius.
Prognozuojama, kad šiemet Lietuvoje grūdų derlius bus iki 30 proc. mažesnis. Dalyje Lietuvos regionų, kuriuose praėjusių metų rudenį buvo itin lietinga ar šių metų vasara kamavo sausra, derlius gali būti dar prastesnis“, – teigia analitikas.
Tačiau net ir prašymų dėl gamtos stichijų nustekentų laukų, anot P. Jakelio, grūdų perdirbimo įmonė nėra gavusi.
„Jei į mus kreipiasi ūkininkas su prašymu peržiūrėti sutartinius įsipareigojimus, tai prašome jo pateikti iš trečiosios šalies – Prekybos, pramonės ir amatų rūmų – pažymą apie Force Majeure. Kol kas tokių pažymų nesame gavę iš nė vieno ūkininko“, – sako specialistas.
