Laistymo sistemų neturintys daržininkai dėl stichinės sausros prognozuoja didelius derliaus nuostolius. Ypač nukentėjo bulvių, burokėlių, morkų pasėliai. Tačiau šiemet su problemomis susidūrė net ir dideles kūdras išsikasę ūkiai – vandens poreikis laistyti buvo keliskart didesnis nei turimos atsargos.
Augalams laistyti ūkininkai naudoja ne tik gamtinių bei dirbtinių telkinių, bet ir artezinių gręžinių vandenį. Vis tik, specialistų pastebėjimu, jo temperatūra daržovėms būna per žema.
Prireikė didesnių kūdrų
Pagal nustatytą tvarką Lietuvoje ūkininkams paprastai nekyla problemų išsikasti nuosavoje žemėje mažesnę nei 10 arų ploto kūdrą. Tačiau tokio dydžio vandens telkinio sausros metu net ir smulkesniame ūkyje daržovių pasėliams bei uogynams laistyti nebepakanka.
Pasak Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovo Vido Juodsnukio, žemdirbiams būtina supaprastinti didesnių – iki hektaro – kūdrų įsirengimo tvarką. Apie tai, anot jo, buvo kalbėta su ankstesniais žemės ūkio ministrais.
„Klimato kaita vyksta didžiuliu tempu, sausros dažnėja ir intensyvėja. Jeigu turi mažą kūdrą, vandens laistymui nebeužtenka. Norint išsikasti didesnį nei dešimties arų dydžio vandens telkinį, vien už projektinės medžiagos parengimą reikia mokėti iki kelių tūkstančių eurų, o smulkieji ūkininkai sunkiai verčiasi. Nereikia varžyti jų galimybių išsikasti vandens telkinį pagal ūkio poreikį. Štai Prancūzijoje kone kiekvienam ūkininkui sudarytos sąlygos ar užsitvenkti upelį, ar išsikasti kūdrą“, – DELFI aiškino LŠŪS vadovas.
Pats jis Kazlų Rūdos rajone augina braškes, šiemet pasodino hektarą šilauogių. Uogų augintojas turi pusantro aro dydžio kūdrą, jos vandens nebepakanka.
„Jei nelaistyčiau, seniai būtų uogienojai išdžiuvę. Su savivaldybe derinu galimybes išsikasti bent pusės hektaro dydžio vandens telkinį ir matau, kiek daug yra reikalavimų“, – sakė V.Juodsnukis.
Būtų lyg draudimo polisas
Šakių rajone veikiančio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės" vadovo Martyno Laukaičio pastebėjimu, Lietuvos daržininkai turi dar labai daug investuoti į laistymo sistemas ir vandens rezervuarus. Jo nuomone, reikėtų keisti nuo sausros nukentėjusiems ūkiams paramos mechanizmo principą.
„Kai daržininkai dėl sausros patiria ekonominių problemų, ieško valdžios pagalbos. Tačiau galėtų būti kitaip: Vyriausybė turėtų paskatinti ir sudaryti lengvatines sąlygas įsirengti kūdras bei laistymo sistemas, kurios yra lyg draudimo polisas stichinės sausros atveju. Ši problema turėtų atsispindėti ir skiriant europinę paramą daržininkų projektams. Galima būtų palengvinti ir didelių vandens telkinių įrengimo sąlygas – nors sutvarkyti dokumentus nėra sudėtinga, bet reikia didelių investicijų“, – DELFI dėstė M. Laukaitis.
Ūkininko valdose prieš penkerius metus buvo iškasta 70 arų dydžio kūdra, kurioje susikaupia apie 35 tūkstančiai kubų vandens. Nuo sausros daržoves šios atsargos gelbėjo jau du kartus, tačiau šiemet jos buvo išnaudotos vos per dvi savaites laistant 100–150 hektarų bulvių ir burokėlių.
„Būtinai plėsime vandens telkinį. Reikia du tris kartus didesnio laistymo našumo. Kuo toliau, tuo gamtos ekstremumai didėja. Daržininkams norint išlikti konkurencingiems būtina turėti vandens telkinį bei laistymo sistemas. Be jų per sausrą užauginti kokybiškų daržovių neįmanoma“, – kalbėjo kooperatyvo vadovas.
Aplinkosaugininkai įžvelgia pavojų
„Žemdirbiai dėl leidimo supaprastinimo didesnėms nei 10 arų plotų kūdroms kasti iki šiol į mūsų ministeriją nesikreipė. Mano požiūris dėl tokio prašymo būtų neigiamas. Jei būtinas didelis kiekis vandens laistymui, reikia rengti rimtus projektus, kad nebūtų pakenkta aplink gyvenantiesiems. Jei kūdras kastų bet kur, būtų pažeista visa ekosistema, kažkas sugriauta. Jei prašoma supaprastinti leidimus kasti, tai kodėl tik ūkininkams, o ne visiems?“ – DELFI svarstė Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė.
Jis priminė, kad paprastai kūdrą maitina požeminis vanduo: „Ne vietoje iškasus didelį vandens telkinį gali išdžiūti aplink miškai, išsekti šuliniai ir daug kas gali būti. Jis pakeičia visą ekosistemą. Kiekvienu atveju reikia spręsti. Optimalus kūdros dydis toks, kokį sukuria gamta.“
Aplinkosaugininkas abejoja, kad apsirūpinimas vandeniu – pagrindinis siekiančiųjų kasti didelę kūdrą tikslas.
„Gali būti, kad tai daugiau norima dėl grunto panaudojimo. Kasti didelę kūdrą, kad apsirūpintų vandeniu, – tai nėra realu. Išsikas, o kartais vandens gali nebūti ar per dieną išsiurbs“, – samprotavo jis.
Vietas, kur draudžiama įrengti kūdrą, nustato Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas. Tai pelkių ir šaltinynų teritorijos, nenaudojami naudingųjų iškasenų telkiniai, natūralios pievos ir akmenynai, miško žemė ir kt.
Priemonė kovoti su sausromis
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas DELFI tvirtino, kad dėl žemdirbių noro supaprastinti kūdrų kasimo tvarką yra pasirengęs inicijuoti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovų susitikimą.
„Nematau, kad leidžiant lengviau išsikasti 20–30 ar net 50 arų dydžio vandens telkinius, kiltų kokių problemų. Dėl tokio dydžio kūdrų galėtų pakakti suderinimo su vietos žemės ūkio skyriaus specialistais, kad nesugadintų melioracijos įrenginių. Aišku, jei kalbėsime apie hektaro dydžio kūdrą, tuomet reikia ir projektavimo, poveikio įvertinimo“, – sakė jis.
Seimo nario įsitikinimu, didesni tvenkiniai būtų ne tik gera paspirtis daržininkams kovojant su sausros pasekmėmis, bet ir paįvairintų gamtą. Jo nuomone, aplinkosaugininkų baimės, kaip įprastai, yra per didelės.
„Nemanau, kad supaprastinus didesnių kūdrų įrengimo tvarką, jas puls masiškai kasti“, – įsitikinęs A. Stančikas.
